Yogos filosofija

Saha nāv avatu Oṃ saha nāv avatu Tesaugo mudu Jis, saha nau bhunaktu Tebus mudviem patenkintas! saha vīryaṃ karavāvahai Dirbkiva iš peties, tejasvi nāv adhītam astu Tegu nušvinta mudviem pažinimas! mā vidviṣāvahai | Ir tenebus tarp mudviejų nesantaikos. Om śāntiḥ śāntiḥ śāntiḥ Aum, ramybė, ramybė, ramybė!

Įvadas Šešios Indijos darśanos (filosofinės mokyklos): sāṃkhya-yoga, nyāya-vaiśeṣika, mīmāṃsā-vedānta. Žodžio yoga etimologija: „yoga“ kilo nuo šaknies yuj (yunakti; yuṅkte), reiškiančios „jungti, sujungti“ bei įgyjančios daugybę kitų perkeltinių prasmių. Žodžio yoga prasmės: 1) Jungas, jungtis, vežimas, pora, sąlytis ir t. t. 2) Susitelkimas, koncentracija siekiant kažkokio tikslo. 3) Vienas iš konkrečių susitelkimo būdų (pvz., Bhagavadgītoje minimos bhakti, jñāna, karma yogos) 4) Yoga kaip darśana (Patañjalio yoga). Šalia jos vėliau, nuo IX-X a. formuojasi Haṭhayoga. 5) Konkreti darśanos teorija ir praktika. Išskirsime 4 yogos etapus: 1) yoga iki Patañjalio (VIII a. pr. Kr. - IV a.); 2) Patañjalio yogos klestėjimo laikotarpis (IV-XIII a.); 3) Haṭhayoga (XI-XIX a. pab); 4) šiuolaikinė yoga (labai sinkretiška) (XX a.-).

Yoga iki Patañjalio Yogos užuomazgų galima aptikti Indo slėnio civilizacijoje (3300-1900 m. pr. Kr.). Šis garsus radinys vadinamas Pašupačio antspaudu. Jame matoma humanoidinė figūra sėdinti lotoso pozoje, pasak kai kurių tyrinėtojų, galėtų vaizduoti Śivą, kuris vėlesnėje tradicijoje laikomas ypatingai glaudžiai susijusiu su yoga Dievu.

Yoga daug minima upanišadose (ypač Kathos, Śvetāśvataros bei Maitrī), Mahābhāratoje ir kitur. Pvz., Kathos (2.3.10-18): „Tvirtas jutimų tramdymas – tai yoga, taip jie mano. Tada tampi netrikdomas nors joga juk užeina ir praeina [...] Kai liaujasi visi širdies troškimai, mirtingas tampa nemirtingas ir Brahmaną čia pasiekia [...] Taip Načiketas mokytas Mirties, gavęs žinojimą ir jogos taisykles, pasiekė Brahmaną, išsivadavo iš aistrų ir iš mirties. Taip ir kitiems, kurie pažino save Patį.“ Śvetāśvataros (2.8-12): „Ištiesęs tris dalis, kūną laikydamas stačiai, protą ir jutimus širdin sutelkęs [...] Čia sulaikydamas kvėpavimą, pajungęs judesiu tegu ramiai kvėpuoja nosimi. Te išmintingas susikaupęs pažaboja protą lyg vežimą, patrakusiais žirgais pajungtą [...] Tuomet nelieka nei ligų, senatavės, nei mirties jam, kūną jogos liepsnų įgyjusiam.“ Maitrī ( ): „Su vienu susivienija tas, kas tai žino. Štai būdas tai pasiekt: kvėpavimo sutramdymas, jutimų išjungimas, susimąstymas (dhyāna), susitelkimas (dhāraṇa), įdėmus stebėjimas (tarka), visiška sutaptis (samādhi) – štai kas vadinama šešiapakope yoga. Kai jos regėtojas kūrėjas išvysta jį, Kūrėją auksaspalvį, Viešpatį [...] tai tuomet, pažinę, gėrio blogio nusikratęs, visa suvienija aukščiausiame, kuris nenyksta.“ Nuo I a. įvairūs graikų autoriai (Plutarchas, Diogenas Laertius, Klemensas Aleksandrietis ir kt.) mini γυμνοσοφισταί (nuogi išminčiai). Taip graikų įvardinami galėjo būti yogai.

Patañjalio yoga Patañjalio yoga remiasi III-IV a. tekstu „Yoga sūtra“. Manoma, kad jos autorius yra išminčius Patañjali. „Yoga sūtra“ susideda iš 4 pėdų-dalių (Samādhi, Sādhana, Vibhūti, Kaivalya), kurios iš viso sudaro 195 sūtras (aforizmus). Pagrindiniai „Yoga sūtros“ komentarai yra šie: 1) Vyāsos (V-VI a.) „Yogabhāṣya“; 2) Vācaspati Miśros (IX-X a.)„Tattvavaiśāradī“; 3) Bhojadevos „Rājamārtaṇḍa“ (XI a.); 4) Al Bīrūnī „Kitāb Pātañjala“ 5) Śaṅkaros „Pātañjalavṛttivivaraṇa“ (XI-XIV a.), 6) Vijñānabhikṣaus „Yogavārttika“, ir kiti. Garsus XX a. Hariharānanda Āranyos komentaras „Bhāsvatī“.

1) Yogos esmę bene geriausiai išreiškia antroji ir trečioji Patañjalio sūtros (1.2-3): yoga stabdo sąmonės virsmus (yogaś citta vṛtti nirodhaḥ), tada regėtojas savastyje pasilieka (tadā draṣṭuḥ svarūpe 'vasthānam). 2) Tie sąmonės virsmai (1.6) – tai žinojimas, klaida, vaizduotė, miegas, atmintis (pramāṇa viparyaya vikalpa nidrā smṛtayaḥ). 3) (1.12) Virsmus galima numalšinti beaistrumu ir praktika (abhyāsavairāgyābhyāṃ tannirodhaḥ) 4) (1.17-18) Pagrindinis praktikos siekis yra samādhi (sutelktumas, sutaptis). Šis gali būti saṃprajñāta (turinio) ir asaṃprajñāta (beturinio). Sutaptis beturinio reiškia, kad pasiekiama tikrojo savastis draṣṭr-puruṣa-ātman, kuri yra kaivalya.

Antrajame skyriuje apibūdinamos 8 pakopas (aṣṭāṅga), kurios turėtų vesti link tikrosios savasties (2.28-55 ir 3.1-6): 1) yama – a) ahiṃsā; b) satya; c) asteya d) brahmacarya e) aparigraha. 2) niyama – a) śauca; b) saṃtoṣa; c) tapas; d) svādhyāya; e) īśvarapraṇidhāna. 3) āsana – padėtis turėtų būti patogi ir stabili (sthira sukham āsanam) 4) prāṇāyāma – tai valdymas įkvėpimo ir iškėpimo. 5) pratyāhāra – juslių atitraukimas nuo objektų 6) dhāraṇā – dėmesio sutelkimas.

7) dhyāna – dėmesio išlaikymas. 8) samādhi – susitapatinimas, kai pasirodo tik vienas objektas, o savastis yra tuščia (tad evārthamātranirbhāsaṃ svarūpaśūnyam iva samādhiḥ) Trečiajame skyriuje (Vibhūti) kalbame apie įvairias galias, kurios įmanomos yogams pasiekus samādhi: 1) Galia būti nematomam; 2) Galia įeiti į kito kūną; 3) pakilti virš žemės (levituoti) 4) žinoti ką kitas mąsto (paracittajñānam); 4) galėjimas būti be kūno ir t.t.

Haṭhayoga Etimologija: žodis „haṭha“ kilo nuo šaknies haṭh (haṭhati), reiškiančios „spausti, šokti, priversti“. Veikale „Yogabīja“ pateikta liaudies etimologija, pagal kurią ha reiškia saulę, o ṭha mėnulį. Haṭha – tai pastangos arba jėgos yoga (susitelkimas), kuri pradedama apibūdinti įvairiausiuose veikaluose nuo XI-XII a: „Dattātreyayogaśāstra“, „Yogabīja“, „Śivasaṃhitā“ ir t. t.. Pagrindinis Haṭhos yogos veikalas Svātmārāmai priskiriama– „Haṭhayogapradīpikā“ (XIV a). Pagal legendą, Haṭhos mokymą apreiškė Dievas Śivą. Jis mokė Haṭha yogos savo žmoną Pārvatī, bet jo mokymą slapčia nugirdo rišis Matsyendranātha, kuris vėliau perdavė mokymą savo mokiniui Gorakṣai ir t. t.

Haṭha yogos tikslas – pažadinti savyje slypinčią energiją (śakti-kuṇḍalinī), kurios pasekoje būtų galima patirti sutaptį (samādhi) su tikrove (Dievu Śiva). Haṭha iš Patañjalio aštuonių pakopų yogos ypatingai pabrėžia pozas (āsana) bei kvėpavimo valdymą (prāṇāyāma). Be to, Haṭha yogos veikaluose didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo energijai (prāṇa) bei jos judėjimo bei kaupimosi vietoms (kanalams, čakroms).

6 čakros (cakra): 1) mūlādhāra; 2) svādhiṣṭhāna; 3) maṇipūra; 4) anāhata; 5) viśuddha 6) ājñā. Žmoguje yra apie 70000 kanalų-upių (nāḍī), iš kurių 3 yra pagrindiniai: 1) Piṅgalā (Sūrya) 2) Iḍā (Soma) 3) Suṣumṇā (Agni) Kuṇḍalinī - energija gyvatės pavidalu slypinti mūlādhāroje.

Āsanos, mudros, kumbhaka „Haṭhayogapradīpikā“ mini: 1) 15 skirtingas āsanas (vėlesni veikalai smulkiai apibūdina 84 āsanas), smulkiau apibūdindama siddha, padma, siṃha, bhadra. 2) 11 skirtingų mudrų (pratimai) 3) 8 kvėpavimo pratimus

Šiuolaikinė yoga 1893 m. Čikagoje įvyko pirmasis pasaulio religijų parlamento susitikimas, kuriame Indiją reprezentavo Swāmī Vivekānanda (1863-1902). Amerikoje jis padarė didžiulį įspūdį ir greitai atsirado daugybė jo pasekėjų, 1896 m. jis išleido knygą „Raja yoga“, kuri netrukus tapo bestseleriu. Vivekānanda akcentavo, kad yogą gali praktikuoti kiekvienas bet kur ir bet kada. Vivekānanda yogą interpretavo laisvai (neatsižvelgdamas į komentarus) bei susiedamas su vedāntos filosofija. Yogos populiarinimu užsiemė Amerikoje jo įkurtos vedāntos draugijos. Daugelis šiuolaikinių yogos krypčių kilo iš dviejų asmenybių mokymo-praktikos: 1) Sivananda Saraswati (1887-1963) bei 2) Tirumalai Krishnamacharya (1888-1989). Jų mokiniai nuo XX a. 7 dešimtmečio aktyviai veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurdami daugybę yogos mokyklų-centrų bei atšakų. Sivananda Saraswati mokiniai: Vishnudevananda Saraswati (1927-1993) nuo 7 dešimtmečio pradėjo mokyti „Sivananda yogą“, Satchitananda (1914-2002) nuo 7 dešimtmečio pradėjo mokyti „Integralinę yogą“. Krishnamacharyos mokiniai: nuo 8 dešimtmetčio K. Pattabhi Jois (1915-2009) pradėjo mokyti „Aṣṭāṅga vinyāsa yogą“, T. K. V. Desikachar (1938-2016) 8 dešimtmetyje įkūrė „Viniyogą“, B. K. S. Iyengar (1918-2014) 8 dešimtmetyje įkūrė „Iyengar yogą“.

Įvairios šiuolaikinės yogos mokyklos sinkretiškai derina Patañjalio ir Haṭha yogos elementus įtraukdamos visokių specifinių naujovių. Daugelis jų skelbiasi esančios autentiškomis yogomis. Minėtieji yogos mokyklų įkūrėjai garbės reikalu laikė išversti Patañjalio „Yogą sūtrą“ bei parašyti jai laisvą savo komentarą. Kitos garsios šiuolaikinės yogos: „Bikram yoga“, „Kriya yoga“, „Siddha yoga“, „Jivamukti yoga“. Taip pat egzistuoja daugybė yogų, kurias sunkiai galima susieti su Patañjalio arba Haṭha yogomis, pvz.: Nikolajus ir Jelenos Rerichų nuo 3 dešimtmečio kurta „Agni yoga“. XXI a. pradžioje populiarėja „Acro yoga“, kurioje derinamos yogos āsanos bei įvairūs akrobatikos elementai.