Širdies navikai gyd.-rez. Ugnius Bučinskas, gyd.radiologė Diana Šopagienė gyd. radiologė Jurgita Zaveckienė 2006m.

Παρουσίαση με θέμα: "Širdies navikai gyd.-rez. Ugnius Bučinskas, gyd.radiologė Diana Šopagienė gyd. radiologė Jurgita Zaveckienė 2006m."— Μεταγράφημα παρουσίασης:

1 Širdies navikai gyd.-rez. Ugnius Bučinskas, gyd.radiologė Diana Šopagienė gyd. radiologė Jurgita Zaveckienė 2006m.

2 Širdies navikų klasifikacija
Pirminiai nepiktybiniai 70% piktybiniai 30% Antriniai(metastatiniai, piktybiniai).

3 Epidemiologija Pagal autopsijas pirminiai nepiktybiniai ir piktybinai tumorai sudaro 0,1-0,3%. Antriniai(metastatiniai) yra žymiai dažnesni nei gerybiniai(30-40 : 1).

4 Metastatiniai tumorai
Pagal bendrą skaičių - plaučių Ca dažniausia, toliau krūties Ca, limfoma ir leukemija. Melanoma turi dažniausią metastazavimą į širdį, vėliau germinacinių ląstelių tumoras, leukemija, limfoma, plaučių Ca ir sarkomos.

5 Mts kilmė 1. Tiesioginis plitimas iš gretimų navikų
(plaučių, krūties ar stemplės Ca). 2. Veninis(intravaskulinis) plitimas (RCC ir hepatoma) 3. Hematogeninis plitimas į miokardą (melanoma, sarkoma, ir limfoma).

6 Pirminių širdies navikų klasifikacija
Nepiktybiniai Piktybiniai Myxoma Rhabdomyoma Fibroma Fibroelastoma papillare Lipoma Hemangioma Mesothelioma Teratoma Endokrininiai – skydliaukės, paraganglioma Kiti – lejomioma, granular cell tumor, neurofibroma, švanoma, hamartoma, limfangioma Sarkomos Angiosarcoma Rhabdomyosarcoma Fibrosarcoma Osteosarcoma Neurogenic sarcoma Leiomyosarcoma Liposarcoma Synovial sarcoma Lymphoma malignum Thymoma malignum Teratoma malignum

7 Lokalizacija Tik endokarde – intraertminės masės
vienoje ar keliose kamerose; būna arba dešinėje arba kairėje širdies pusėje arba abiejose; kliniškai duoda obstrukciją ir embolijas(plaučių ar sistemines) Tik miokarde - intramiokardinės masės dažniausia vieta yra KS laisvoji siena ir skilvelių pertvara kliniškai - ritmo ir laidumo sutrikimai. Tik epikarde – duoda perikardo skystį Kombinuota Navikai susiję su parietaliniu perikardu be plitimo į epikardą nėra laikomi širdies tumorais. Mts tumorų dažniausia lokalizacija yra epikardas duoda perikardo skystį ir konstrikciją

8 Pirminių širdies navikų bruožai
Pagrinde neturi specifinių klinikinių manifestacijos požymių Dažnai asimptominiai tol, kol netampa dideli: kardiomegalija, pakitę širdies kontūrai krūtinės ląstos ro Atsitiktinis verifikavimas pagal patologinį vaizdą rutininėje echokardiogramoje

9 Klinika Sisteminiai simptomai – karščiavimas, artralgijos, mialgijos, masės kritimas Kardialiniai – priklauso nuo lokalizacijos ir dydžio Širdies nepakankamumas, krūtinės skausmas Miokardo – laidžiosios sistemos pažeidimas duoda blokadas ir ritmo sutrikimus Perikardo – skystis vedantis į tamponadą (mezoteliomos ar iš miokardo) Intraertminiai – kraujo tėkmės obstrukcija(stazė plaučiuose ar sisteminė stazė) Embolizacija (iš intraertminių) į smegenis, koronarus ar sisteminius baseinus, plaučius

10 Rentgenograma Maži neduoda pakitimų
Ypatingai esant epikardinėms masėms: širdies kontūro padidėjimas, netaisyklingumas, tarpuplaučio išsiplėtimas ar hiliarinės masės leidžia galvoti apie perikardo pažeidimą. Kalcifikatai intrakardiniuose navikuose (+rentgenoskopija) (fibromos, teratomos, osteosarkomos ) Plaučių piešinio pakitimai: skurdumas pas su dideliai DP ar DS navikais, KP navikai duoda plaučių pakitimus, panašius į mitralinę stenozę – ypač KP miksoma ir sarkomos – stazė plaučiuose KS navikai duoda obstrukciją. Skystis perikarde

11 Transtorakalinė echokardiografija
Neinvazinė, prieinama, morfologija įvairiais kampais, struktūrų judrumui ir funkcijai Tačiau jo vieno nepakanka pilnam visų atvejų ištyrimui

12 Transezofaginė echokardiografija
Labai naudingas detalesniam įvertinimui Rodo įvairaus dydžio ir charakteristikų mases

13 Echo vaizdas Miksomos lengvai diagnozuojamos radus skiltėtas echogeniškas mases, prisitvirtinusias prie endokardo paviršiaus Fibromos – izoliuotos masės įvairaus echogeniškumo ir su atsitiktinėm kalcifikacijomis Rabdomiomos – priešingai fibromoms yra multifokalinės masės ir niekada neturi kalcifikacijų Teratomos – kompleksinės intraperikardinės masės dešinėje širdies pusėje su daugybinėmis cistomis ir kalcifikatais bei dažnai skysčiu perikarde Osteosarkomos - kalcifikatai

14 KT ir MR Daugiau papildomos informacijos apie naviką – geriau charakterizuojamas KT Vertina gretimą tarpuplautį dėl ekstrakardinių pakitimų Minkštųjų audinių įvertinimas, kalcifikacijų ir riebalinio audinio atpažinimas – tai papildo echo tyrimą Trūkumas – negali vertinti struktūrų judesių MR yra geriau nei KT charakterizuojant minkštuosius audinius ir labai naudingas vertinant intramuralines mases - dydį, formą ir paviršiaus charakteristikas, audinio struktūrą(padeda diferencijuoti nuo trombų).

15 KT ir MR Svarbūs naviko požymiai: dydis,
lokalizacija(perikardo, intramuralinis ar protrūzija į ertmes) Tvirtumas ar trapumas Invazijos laipsnis ir potencialus augimas.

16 Angiografija(1) Širdies kateterizacija ir selektyvinė angiografija jau nėra būtina, nes priešoperacinę informaciją duodą echo, KT ir MR. Jų reikia, kai pastarosios metodikos nepadeda tiksliai nustatyti lokalizaciją ir naviko prisitvirtinimo, nematyti aiškiai visų kamerų ar kai yra ir kitų širdies pažeidimų(koronarų stenozė).

17 Angiografija(2) Nustatoma kompresija, dislokacija, intraertminiai prisipildymo defektai, jų judrumas, skiltėtumas ar lygumas, prisitvirtinimas plačiu pagrindu ar plona kojyte. KG leidžia įvertinti naviką maitinančias gyslas bei naviko santykį su koronarais. Tačiau kraujotaka nediferencijuoja gerybinio nuo piktybinio.

18 Angiografija(3) Kateterizacija gali būti rizikinga, nes kateteris gali suskaldyti naviką ir duoti emboliją, todėl labiau tinka neinvazinės metodikos. Transseptalinis priėjimas į KP netinka, jei įtarimas KP navikas, nes KP miksoma stiebeliu tvirtinasi prie foramen ovale membranos.

19 Nepiktybiniai tumorai - miksomos(1)
Epidemiologija ir klinika Morfologija Iki 50% atvejų gerybinių navikų Suaugusiems ir dažniau moterims Simptomatika atsiranda tik tuomet, kai sukelia vožtuvų obstrukciją (labiau fibroziniai) ar emboliją (polipoidiniai) (smegenų, k/g, koronarų, inkstų, blužnies ir galūnių). Dažniausiai randamos KP (75-80%), ypatingai susiję su fossa ovalis. 80% esti prieširdinėje pertvaroje, daugiau kairėje pusėje. Kartais daugybinės. Rečiau randama dešiniajame prieširdyje ir retai skilveliuose. Polipoidinės, skiltėtos masės, prisitvirtinusios prie endokardo per kojytę arba plačiu pamatu projektuojasi į vidinį ertmės kraštą be po ja esančių audinių infitracijos. Dažnai yra siauras prisitvirtinimas pamate, prolabuoja per vožtuvus. Prekontrastiniuose skenuose yra heterogeniškas, žemo tankio ir su kalcifikacijomis. Kontrastavus – intensyviai kaupia, tačiau dažniau heterogeniškai.

20 Miksoma Viršūninis langas rodo KP miksomą.
"A" navikas sukelia mitralinės angos obstrukciją diastolės metu. "B“ sistolės metu navikas juda link viršutinės KP dalies

21 Miksoma Transezofaginė biatrialinė echokardiograma KP rodo ovalią masę, prisitvirtinusią prie tarpprieširdinė pertvaros plačiu pagrindu.

22 Miksoma 8 kamerų viršūninis vaizdas rodo dvi miksomas KP ir DP

23 Miksoma Kairiojo prieširdžio miksoma. Kalcifikuota.

24 Miksoma MR rodo KP tumorą, prisitvirtinusį prie tarpprieširdinės pertvaros “ostium secundum” srityje - miksoma.

25 Nepiktybiniai tumorai – rabdomioma (2)
Kiti gerybiniai tumorai geriausiai atsiskiria nuo normalaus miokardo parenchiminėje fazėje(40-90sek). Kūdikių ir vaikų dažniausias nepiktybinis širdies navikas (gal hamartoma?), nustatomas iki 1m. amžiaus Ryšys su tuberozine skleroze 1/3. Klinika: obstrukcija tėkmės skilveliuose, ritmo ir laidumo sutrikimai ar perikardo skystis, ŠN. Gali imituoti plaučių vožtuvų stenozę. Nustatoma prenataliai, gali regresuoti spontaniškai. Mazginės masės, randamos dažniausiai KS arba DS skilvelio miokarde, nors gali atsirasti ir prieširdžio miokarde. Paprastai daugybinės, pažeidžia skilvelių miokardą ir į ertmę projektuojasi kaip laisva masė su kojyte. Kartais gali būti daugybiniai miliariniai diseminuoti mazgeliai (rabdomiomatozė).

26 Rabdomioma Keturių kamerų viršūninis vaizdas rodo rabdomiomą, kuri atrodo kaip daugybinė echogeniška masė DS

27 Rabdomioma Keturių kamerų vaizdas rodo daugybines echogeniškas rabdomiomos mases pas naujagimį KS miokarde, kurios projektuojasi į skilvelio ertmę

28 Rabdomioma

29 Nepiktybiniai tumorai-fibroma(3)
Tai įgimti intramiokardiniai tumorai. Pas vaikus, ypač iki 1m. Įprasta manifestacija yra ŠN ar aritmijos dėl laidžiosios sistemos kompresijos. Paprastai skilvelių sienoje, gali būti dažnai su distrofiniais kalcifikatais. Homogeniškos masės arba apribotos, arba infiltracinės. Kaip taisyklė mažai kaupia k/m arba nekaupia.

30 Fibroma 1 metų amžiaus kūdikio MR vaizdai rodo navikinę masę – fibromą KS viršūnėje ir apatinėje tarpskilvelinės pertvaros dalyje

31 Fibroma MR - fibromos DS ir KS

32 Nepiktybiniai tumorai – lipoma(4)
Retos, bet kuriame amžiuje Asimptominės, bet gali duoti aritmijas ar tėkmės obstrukciją. Jas reikia diferencijuoti nuo vaisiaus riebalinio audinio, kuris gali išsivystyti tarpprieširdinėje pertvaroje (lipomatozinė tarpprieširdinės pertvaros hipertrofija). Ribotos sferinės ar elipsinės riebalinio audinio masės. Gali būti daugybinės. Gali būti labai mažos(intramiokardinės) arba didelės (intraperikardinės); ant vožtuvų priminti vegetacijas ar miksomas. Plačiu pagrindu masės, riebalų tankio. Dažniausiai randamos epikardinėje prieširdžio ar skilvelio miokardo dalyje, nors gali būti ir intramuralinės ar subendokardinės. Nekaupia kontrasto.

33 Lipoma

34 Nepiktybiniai tumorai - hemangioma(5)
Bet kuriame amžiuje, sudaro 5-10% visų gerybinių širdies tumorų. Paprastai asimptominės. Pasireikšti gali dusuliu, skausmu, aritmijomis, dešinės širdies nepakankamumu ir perikardo skysčiu, kuris gali būti hemoraginis, gali būti sinkopės ir staigi mirtis. Tai kraujagysliniai dariniai. Bet kurioje širdies kameroje. Susideda iš tinklo išplėstų, kaverninių, kapiliarinių ar arterioveninių gyslų. Intramuralinės – akytos ir prastai apribotos Endokardinės – susidaro iš apribotų plonų masių Geriausiai diagnozuojamos koronarografijos metu, nes duoda „navikinį paraudimą“.

35 Hemangioma Hemangioma KP ir per pertvarą plintanti į DP, su perikardo skysčiu Transtorakalinė ir transezofaginė echokardioskopija rodo echogenišką masę MRI T1W +C rodo k/m kaupiančią masę

36 Hemangioma Navikas DS nutekamajame take įstrižinė sagitalinė projekcija T1W FSE T2W FSE Kontrastiniai Rodo greitą k/m kaupimą pradžioje – hipervaskuliarus tumoras

37 Nepiktybiniai tumorai - limfangioma(6)
Vaikų. Aritmijos. Endotelių išklotos limfa užpildytos ertmės. MRI rodo cistinius pakitimus.

38 Limfangioma MR intraperikardinė masė greta aortos ir plaučių arterijos. Žemo intensyvumo tarpai masėje yra būdingi hemolimfangiomai.

39 Nepiktybiniai tumorai – papiliarinė fibroelastoma (7)
Tai reta, tačiau antra pagal dažnį gerybinių širdies tumorų. Randama pas suaugusius. Kaip ir dauguma kitų tumorų yra asimptominė arba prezentuoja nespecifiniais širdies simptomais. Būna embolijos– iš paties tumoro arba iš trombų ant jo paviršiaus. Labiau pažeidžia širdies vožtuvus ir dažniausia vožtuvinių tumorų priežastis. Nustatoma atsitiktinai echokardiografijos, autopsijos, širdies kateterizacijos ar operacijos metu.

40 Papiliarinė fibroelastoma

41 Nepiktybiniai tumorai – paraganglioma (8)
Gamina katecholaminus, todėl klinika kaip feochromocitomos gali būti ir nefunkcionuojančios). Pas jaunus pacientus su hipertenzija. Chromafininių vidinės širdies sistemos ląstelių, kurios tipiškai pažeidžia kairįjį prieširdį. Dažniausiai yra prastai apribotos, labiau subepikardinės, kairiojo prieširdžio stoge. Dgn – MIBI scintigrafija. KT – didelės, apribotos, heterogeniškos, gerai kaupiančios k/m, turi platų pamatą priešais prieširdžio sienelę.

42 Nepiktybinių tumorų gydymas
Nepiktybiniai yra operuojami ir dažnai pilnai pagydomi. Nors vadinami gerybiniais, dauguma jų sukelia pasekmes: Hemodinamikos(vožtuvų ar intraertminė obstrukcija, perikardo skystis ir tamponada) Elektrinius(aritmijos ir laidumo sutrikimai) Mechaniniai(tolimosios embolijos) Dėl šių priežasčių visuomet reikalinga operacija. Prieširdžių miksomos yra dažniausios ir yra operuojamos, tačiau iki 5% atsinaujina (dėl nepilnos rezekcijos, dėl augimo iš antrinių židinukų). Kiti histologiškai nepiktybiniai tumorai gali būti operuojami, jeigu supantis miokardas ir kitos pagrindinės struktūros yra nepažeistos.

43 Piktybiniai tumorai (1)
Sarkomos Limfoma Mezotelioma

44 Piktybiniai tumorai - sarkomos
Epidemiologija Morfologija Sarkomos Dauguma pirminių širdies piktybinių tumorų ir yra antras pagal dažnį po miksomų širdies tumoras. Tipiškai pas suaugusius. Visos sarkomos rodo infiltraciją, kuri gali apimti priešrdžių pertvarą, perikardą ar stambias plaučių k/g. Kontrasto kaupimas yra variabilus ir dažnai nehomogeniškas.

45 Piktybiniai tumorai – sarkomos - Angiosarkoma
Dažniau pas 50metų vyrus. Dešinės širdies nepakankamumas Duoda perikardo skystį, pagrinde hemoraginį ir tamponadą. Tipiškai lokalizuojasi dešiniajame prieširdyje, pažeidžia miokardą, eina su nekroze ir hemoragijomis, išsikiša į prieširdžio ertmę ir paveikia gretimą perikardą

46 Angiosarkoma Angiosarkomos keturių kametų transezofaginė echokardiograma. Didelė masė labiausiai pažeidžianti DP ertmę su perikado skysčiu

47 Angiosarkoma Kita angiosarkoma. MR rodo didelę masę, kuri daugiausiai pažeidžia DP ertmę su mazgu, kuris eroduoja priekinę krūtinės ląstos sieną. Aukšto intensyvumo signalas rodo hemoraginį tumorą Angiosarkomos KT

48 Kitos sarkomos Kitos sarkomos - mitralinės obstrukcijos ir plaučių edemos klinika. Kiti pirminiai širdies tumorai labiau pažeidžia kairįjį prieširdį Gali būti supainiojami su miksomomis

49 Piktybiniai tumorai – kitos sarkomos - rabdomiosarkoma
Embrioninė arba suaugusiųjų formos. Retas, tačiau yra dažniausias piktybinis tumoras vaikų amžiuje. Iš skersaruožių raumenų. Bet kurios širdies dalies miokarde, dažnai daugybinė. Galima ir perikardo invazija bei vožtuvų pažeidimas. KT – lygios ar netaisyklingos masės, su dažna centrine nekroze.

50 Rabdomiosarkoma

51 Piktybiniai tumorai – kitos sarkomos - osteosarkoma
KP ir yra labai agresyvios. Rodo variabilias kalcifikacijas (spikulių iki tankių depozitų). Gali būti supainiojama su KP miksoma dėl panašios lokalizacijos, ypatingai kai nėra tankių kalcifikatų.

52 Osteosarkoma

53 Piktybiniai tumorai – kitos sarkomos
Leijomiosarkomos Apie 40 metų amžiuje Iš lygiųjų raumenų aplink subendokardą. Netaisyklingos ir skiltėtos. Priešingai miksomoms, jos yra paprastai susijusios su kairiojo prieširdžio užpakaline dalimi, su tendencija pažeisti mitralinį vožtuvą ir plaučių venas. Fibrosarkomos Iš fibroblastų, dažna kalcifikacija.

54 Piktybiniai tumorai – kitos sarkomos
Liposarkomos Labai retos Bet kurioje širdies vietoje, pažeidžia perikardą. Nediferencijuotos sarkomos Duoda stazę plaučiuose, labiau pažeidžia vožtuvus Lokalizuojasi dažniau KP. Yra dideli, netaisyklingi intraertminiai pažeidimai. Tumoro infiltracija gali duoti netaisyklingą miokardo sustorėjimą.

55 Sarkomos – gydymas ir prognozė
Diagnozavimo metu navikai jau būna dideli ir jau būna plaučių, kaulų, kepenų, inkstų mts. Sarkomos turi blogą prognozę su 1 metų išgyvenamumu po diagnozės. Operacija taikoma tik sumažinti obstrukciniams simptomams. Nors ir radikaliai šalinamos, vis tiek dažnai atauga. Gerus rezultatus kartais duoda transplantacija.

56 Širdies limfoma Išsėtinė limfoma dažnai pažeidžia širdies struktūras, yra reti atvejai su B ląstelių ne-Hodžkino limfomos, kurios pažeidžia širdį. Šios limfomos tipiškai pažeidžia dešinįjį prieširdį, rečiau kairįjį skilvelį, kairįjį prieširdį ir skilvelinę pertvarą. Kartu įtraukia kelias kameras. Gretimo perikardo pažeidimas yra įprastas. Nors pirminės limfomos gali pažeisti visus suaugusius, jos gali būti susiję su imuniteto sutrikimu, ypatingai pas AIDS. Tą reikia įtarti, kai pacientas be aiškios priežasties turi širdinius simptomus. Pacientams būna sunkus širdies nepakankamumas, krūtinės skausmas, aritmijos, tamponada ir v.cava superior sindromas. Prognozė bloga, išgyvenamumas neilgesnis nei 1 metai nuo diagnozavimo. Gali kiek prailginti gyvenimą chemoterapija.

57 Pirminė širdies limfoma
MR ir KT - navikinė masė pažeidžianti priekinę DP ir DS sienelę bei plinta į viršūnės perikardą

58 Pirminė širdies limfoma
KT Išvaizda yra variabili – nuo apribotų polipoidinių masių iki labiau infiltracinių pažeidimų. Varijuoja taip pat kontrasto kaupimas ir tankumas. Vienintelis požymis gali būti perikardo skystis ar sustorėjimas(žr. pav.)

59 Mezotelioma Jos būna ne tik pleuroje ir perikardo mezotelinėse ląstelėse ir yra dažniausias piktybinis perikardo tumoras. Jas sudaro netaisyklingos skiltėtos masės, obliteruojančios perikardo ertmę, spaudžiančios širdį. Miokardas paprastai nėra pažeidžiamas, nors ir būna švelni subepikardinių raumenų infiltracija. Dusulys, ritmo sutrikimai, skausmas ir perikardito bei tamponados simptomai. Diagnozę patvirtina perikardo skysčio citologija. Tai labai piktybinis tumoras, su tarpuplaučio ir plaučių diseminacija. Pilnos rezekcijos neįmanoma atlikti, išgyvena ne ilgiau 1 metų nuo diagnozės.

60 Mts į širdį Skilvelinė mts iš didelių ląstelių bronchoCa.
Krūties Ca mts į prieširdžių pertvara su plautinės venos infiltracija.

61 Piktybinių navikų gydymas
Piktybinių tumorų prognozė bloga, nes pažeidžia miokardą ir plinta į tarpuplautį ir tolimąsias mts. Operacija yra tik paliatyvi dėl simptomų sumažinimo. Pirminių gydymas – operacija yra diskutuotina, nes gali duoti greitą diseminaciją, nuo kurios negali apsaugoti ir adjuvantinė chemoterapija Širdies mts gydymas – paliatyvus Gali būti taikoma radio ir chemioterapija. Kartais širdies transplantacija.

62 Diagnostika Diagnozė faktiškai lengviausiai nustatoma echoskopiškai
Širdies MR padeda įvertinti kraujagysles ir perikardo pažeidimą

63 Neneoplastinės būklės, dažnai painiojamos su širdies navikais(1)
Perikardo arba mezotelinė cista Dažniausias gerybinis perikardo „tumoras“. Jos pagrinde asimptominės ir randamos rutininės krūtinės ląstos ro metu. Cistos paprastai yra išorėje perikardo ertmės ir todėl nelaikoma širdies tumoru. Teratoma Jos yra ekstrakardinės, tačiau visgi perikardo ertmėje. Kūdikių ir vaikų, moteriško lyties. Pasikartojantis serozinis perikardo skystis pas vaikus turėtų versti galvoti apie intraperikardinę teratomą. Jei pasiekia didelius matmenis, spaudžia širdies kameras. Mišri sudėtis – minkštieji audiniai, cistos, kalcifikatai

64 Neneoplastinės būklės, dažnai painiojamos su širdies navikais(2)
Lipomatozinė tarpprieširdinės pertvaros hipertrofija masyvi riebalinė infiltracija pas nutukusius, ypatingai dažna virš 50 metų asmenims, susiję su dideliu subepikardiniu riebaliniu audiniu, ypatingai AV vagoje. N prieširdinė pertvara yra <1cm storio. Patologijos metu prieširdinė pertvara virš fossa ovale gali būti iki 7cm storio. Riebalai yra diagnozuojami echo, KT ar MR. Gydymas – svorio metimas, pacientai neturėtų būti operuojami Papiliarinė fibroelastozė Maži avaskuliniai augliukai su papilinėmis išaugomis ties vožtuvais, pagrinde ties aortiniu ir mitraliniu ir retai dešinėje širdies pusėje ties triburiu vožtuvu. Dažnas pas vyresnius pacientus. Jos yra iš jungiamojo audinio, padengto elastine membrana, kuri padengta endokardu. Susiję su emboliniais insultais, todėl gydomos chirurgiškai.

65 Neneoplastinės būklės, dažnai painiojamos su širdies navikais(3)
Trombai - ro ar echo pagalba trombai intrakardinėse ertmėse gali būti sunkiau atskiriami nuo navikų. Skydliaukė - aberantinis skydliaukės audinys gali būti perikardiniame maiše. Kalcifikatai - kalcio depozitai bet kurioje ertmėje Abscesas - dideli abscesai, ypač grybelinės kilmės, gali pakeisti širdies sienelės dalis, plisti iš endokardinio paviršiaus, sukelia obstrukciją tėkmės. Sarkoidozė - kuomet sarkoidinė granulioma būna miokarde, ji labai primena neoplazmą.

66 Širdies navikas Klinikinis atvejis

67 Dokumentiniai duomenys
Č.A., 79m. amžiaus moteris Anamnezė atsirado skausmas krūtinėje, įtarus MI stacionarizuota į Klaipėdos apskrities ligoninę. Diagnozės patikslinimui perkelta į Jūrininkų ligoninę. Kartojose klinikinė mirtis, ligonė reanimuota, ritmas grąžintas EIT. Diagnozavus DS tumorą, tolimesniam gydymui perkelta į KMUK KKITS, vėliau II kardiologijos skyrių.

68 Nusiskundimai stacionarizuojant
Spaudžiančio pobūdio, vidutinio intensyvumo, priepuoliniu, angininiu skausmu krūtinėje, atsirandančiu ramybėje Skausmą lydi dusulys ir silpnumas.

69 Objektyvaus tyrimo duomenys
Bendra būklė sunki Širdies veikla neritmiška Plaučiuose išklausomi drėgni ir sausi karkalai abipus II° sistolinis ūžesys AoV projekcijoje ir pagal kairįjį krūtinkaulio kraštą Kojų edema

70 EKG gulėjimo stacionare metu:
SR, PVP, DHPKB, skilvelinės paroksizminės trachikardijos epizodai.

71 Diagnostiniai tyrimai Kraujyje
14-18x109 leukocitozė, limfocitų 53-77%, troponinas 0,61μg/l. Kraujo citologinis tyrimas – saiki limfocitozė, limfocitų tarpe vyrauja B limfocitų populiacija, kurios fenotipas yra būdinga B lėtinei limfoleukemijai.

72 Krūtinės ląstos rentgenogramoje
Plaučiuose II-III° veninė stazė, kairėje galima infiltracija, širdies išsiplėtimas į abi puses, vėliau skysčio kairėje pleuro ertmėje iki VI šonkaulio priekinio galo.

73 Kardioechoskopija vyrauja perkrautos dešiniosios širdies dalys, DS laisva siena infiltruota nehomogeniniu audiniu, 6,8x3cm, audinyje kraujotakos nėra. Perikarde skystis ties dešiniomis ertmėmis. Išvada: daugiausiai duomenų už navikinį augimą(mts).

74

75 Krūtinės ląstos KT: DS ir DPr laisvoji siena ir atrioventrikulinė zona infiltruota hipodensinėmis, skiltėtos struktūros gana ribotais kontūrais navikinėmis masėmis. Naviko dydis 10,2x4,2cm. Kairiųjų širdies dalių navikinės masės nesiekia, tačiau prieina iki Ao, AoV lygmenyje ją apsupa ir visame ilgyje gaubia. Perikardo ertmėje 3cm skysčio. Abipus pleuroje yra skysčio. Apatinės plaučių dalys suspaustos.

76 Natyvinis krūtinės ląstos KT

77 Kontrastinis krūtinės ląstos KT

78 Pilvo KT kepenys matomi iki 1,2cm hipodensiniai židiniai, panašūs į cistas(mažai tikėtina, kad tai mts). Dešinysis inkstas blogiau kaupia kontrastą, visos sienos ir parenchima infiltruota, kolektoriką spaudžia navikinės masės. Jos nusileidžia pagal šlapimtakį. Paraaortaliai daugybiniai smulkūs iki 1,1cm l/m. Kauluose destrukcijos nematyti.

79 Kontrastinis pilvo KT

80 KT išvada: pakitimai širdyje ir dešiniajame inkste greičiausiai sąlygoti limfomos, žymiai mažesnė inksto šlapimtakio naviko tikimybė su mts į širdį.

81 Koronarografija – koronarai be pakitimų.

82 Miokardo biopsija iš DS – normalios histologinės struktūros miokardo fragmentai.

83 Echoskopiškai šalia inkstų esančių masių biopsija negalima, nes echoskopiškai nesimato, o be to sunki ligonės būklė(tyrimo gali nepakelti) Kardiochirurgas - radikaliai pašalinti DS auglį būtų neįmanoma.

84 Onkologas daugiausiai duomenų už pirminį širdies naviką. Šiuo metu ligonės būklė yra labai sunki, kartojasi gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai, todėl inksto naviko ar mts kepenyse patikslinti negalima. negalima pilnai atmesti limfomos. gydymas simptominis. Didelis limfomos įtarimas, diagnostikai padėtų periferinių l/m tyrimas, tačiau jie nepadidėję.

85 Ligonės būklės blogėjo, ryškėjo ŠN reiškiniai, atsirando mieguistumas
Ligonės būklės blogėjo, ryškėjo ŠN reiškiniai, atsirando mieguistumas. Ritmo sutrikimai. Ligonė mirė. Patanatominis tyrimas neatliktas, atsisakius giminėms.

86 Diagnozė: Tumor cryptogenes ventriculi dextri cordis et pericardii. Neoplasma paranephrica non veriphicata. Lympholeucemia chronica.

87 Išvados Pirminiai širdies navikai yra reta patologija
Nėra specifinės klinikos, tačiau pagalvoti apie pirminio širdies naviko galimybę esant besikartojančiai kardialinei klinikai ar embolijoms Kilmei įtarti, lokalizacijai, morfologijai ir išplitimui nustatyti yra tikslingi echo, KT ir MR Galutinė diagnozė yra pathistologinė!!!

88 Ačiū už dėmesį