Bendrasis vidaus produktas (BVP)

Nacionalinės ekonomikos matavimas BVP – bendras vidaus produktas, skaičiuojamas teritoriniu principu. BNP – bendras nacionalinis produktas, skaičiuojamas nacionaliniu principu.

Nacionalinės ekonomikos matavimas BVP – visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus laiko valstybėje, verčių suma i P n 1 Q BVP ´ = å

Nacionalinės ekonomikos matavimas Bendras vidaus produktas (BVP) „Baigtinės prekės ir paslaugos“ reiškia, kad visa kas įskaičiuojama, nepanaudota kitų prekių ir paslaugų gamyboje.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Bendras vidaus produktas (BVP) „Per metus laiko“ reiškia, kad skaičiuojami produktai pagaminti skaičiuojamaisiais metais.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Bendras vidaus produktas (BVP) „Pagaminta valstybėje“ reiškia, kad skaičiuojamos prekės ir paslaugos pagamintos Lietuvoje, nežiūrint, ar tai Lietuvos įmonės ar tai įmonės, registruotos kitose valstybėse.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Bendras vidaus produktas (BVP) Žinoma, kad prekės ir paslaugos, kurias pagamino Lietuvoje įregistruotos įmonės, bet ne Lietuvos teritorijoje, neįskaičiuojamos į BVP.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Bendras vidaus produktas (BVP) Palygindami vienų ir kitų metų BVP, mes turime įvertinti infliacijos efektą.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Nominalus BVP Tai BVP matuojamas einamųjų metų kainomis – tai yra matuojamų metų kainomis. (Infliacija neįvertinama.)

Nacionalinės ekonomikos matavimas Realus BVP Tai BVP paskaičiuotas, įvertinus kainų pokytį.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Kainų indeksas naudojamas įvertinant kainų kitimą. Daugiausiai naudojamas vartojimo prekių kainų indeksas ir BVP defliatorius.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Vartojimo prekių kainų indeksas (VPKI) Palygina vartojimo prekių ir paslaugų, kurias vartotojai paprasti perka esamaisiais metais, kainas su šių prekių bazinių metų kainomis.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Baziniai metai Tai tokie metai, su kurių kainų lygiu, yra lyginamos kitų metų prekių kainos, lygis.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Kainų lygis Esamųjų metų kainų lyginamasis rodiklis jas palyginant su bazinių metų kainomis.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Pavyzdys: Tarkime 1998 (baziniais metais) vartojimo prekių kainų krepšelis yra lygus 350 Lt. 350 Lt paverskime į kainų lygio indeksą lygų 100, VPKI=100.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Pavyzdys: Tarkime sekančiais 1999 metais, tų pačių prekių krepšelis kainuoja 385 Lt. 1999 VPKI, palyginant su bazinių 1998 metų VPKI indeksu 100, yra 110. VPKI = (385/350)*100=110.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Pavyzdys: 1999 VPKI = 110 rodo, kad nuo 1998 iki 1999 vartotojų paprastai naudojamų prekių ir paslaugų kainos pakilo 10 procentų.

Nacionalinės ekonomikos matavimas BVP defliatorius Šis kainų indeksas apima ne tik vartojimo prekes ir paslaugas, bet taip pat gamybines prekes, investicines prekes, eksportą ir importą ir taip pat vyriausybės teikiamas prekes ir paslaugas.

Nacionalinės ekonomikos matavimas BVP defliatorius Šis kainų indeksas vartojamas nominalų BVP perskaičiuoti į realų BVP.

Nacionalinės ekonomikos matavimas Nominalaus ir realaus BVP ryšys yra toks: Realus BVP = us defliatori BVP 100 Nominalus ´

Nacionalinės ekonomikos matavimas Realų BVP paversti nominaliu BVP, naudojama formulė: Nominalus BVP = realus BVP*(BVP defliatorius)/ 100

Nacionalinė pajamų apskaita Trys nacionalinių pajamų apskaitos metodai

Nacionalinės ekonomikos matavimas Nacionalinių pajamų ir išlaidų apyvartos modelis (1) Gamyba (2) Pajamos (3) Išlaidos

Visi trys metodai lygiaverčiai Pagrindinė nacionalinių pajamų apskaitos tapatybė: Bendroji gamyba ≡ bendrosios pajamos ≡ bendrosios išlaidos

Nacionalinė pajamų apskaita Nacionalinių pajamų apskaitos metodai (a) Gamybos metodas

BVP apskaičiavimas gamybos metodu Gamybos metodas apibrėžia šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip galutinio vartojimo prekių ir paslaugų naujai pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį rinkos vertę. Bet kurio gamintojo pridėtoji vertė yra jo produkcijos vertė minus gamybos veiksnių, kuriuos jis perka iš kitų gamintojų, vertė. Gamybos metodas apskaičiuoja ekonominę veiklą sudedant visų gamintojų pridėtąsias vertes.

Nacionalinė pajamų apskaita Nacionalinių pajamų apskaitos metodai (b) Pajamų apskaitos metodas

Pajamų metodas Pajamų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visas gautas pajamas, apimant darbo užmokestį, mokesčius (vyriausybės pajamos), ir pelną po mokesčių.

Pajamų metodas Pajamos susideda iš keturių dalių: (1) darbo užmokesčio (2) palūkanų (3) verslų pelno (4) rentos pajamų.

Pajamų metodas Apmokėjimas už darbą skirstomas: atlyginimai ir papildomi mokėjimai: premijos, apmokamos atostogos, kiti papildomi išmokėjimai ne už darbinę veiklą, verslų įnašai į įvairius socialinius fondus.

Pajamų metodas Palūkanos yra pajamos gautos už paskolintus pinigus; tai pinigų skolinimosi kaina.

Pajamų metodas Verslų pelną atstovauja verslų savininkų pajamos. Verslų pelnai skirstomi: dividentus, nepaskirstytą pelną, verslo pelno mokestį. Visos šios dalys įtraukiamos į BVP.

Pajamų metodas Renta yra mokestis už naudojimąsi turtu. Nors daugelis žmonių nemoka mokesčio už naudojimąsi nuosavu turtu, renta įskaičiuojama į BVP.

Bendrasis vidaus produktas apskaičiuotas pajamų metodu Darbo pajamos (atlyginimai)W Pelnas Π Nuomos pajamos R Palūkanos i Kapitalo nusidėvėjimas De Netiesioginiai mokesčiai Ti

Bendrasis vidaus produktas apskaičiuotas pajamų metodu Y = W + R + I + Π + De +Ti, kur W – darbo užmokestis R – nuomos pajamos I – palūkanos Π – verslų pelnas De – nusidėvėjimas (amortizacija) Ti, - netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinė pajamų apskaita Nacionalinių pajamų apskaitos metodai (c) išlaidų metodas

Išlaidų metodas Išlaidų metodas matuoja BVP, sudedant visų galutinių prekių naudotojų išlaidas.

Išlaidų metodas Skaičiuodami BVP išlaidų metodu, analizuojame keturias išlaidų rūšis: 1. Namų ūkių asmenines išlaidas C. 2. Bendrąsias privačias investicijas I. 3. Vyriausybės pirkimus G. 4. Grynąjį eksportą NX(E-I).

Išlaidų metodas Namų ūkių asmeninės išlaidos(C). Visos namų ūkių nupirktos prekės ir paslaugos. Šios išlaidos skirstomos: ilgalaikes prekes, trumpalaikes prekes, paslaugas.

Išlaidų metodas Bendrosios privačios investicijos (I) Verslų išlaidos įsigyjant gamyklas, įrengimus, inventorių, prekes.

Išlaidų metodas Vyriausybės pirkimai.G) Visos vyriausybės nupirktos prekės ir paslaugos. Pavyzdžiui, prekės nacionalinės gynybos tikslams, automagistralių ir valstybinių įstaigų statyba, ir tokios paslaugos, kaip teismų sistema, švietimas, sveikatos apsauga.

Išlaidų metodas Grynasis eksportas (X-I) Ekonomikos eksporto į kitas valstybes ir importo iš kitų valstybių, skirtumas.

BVP apskaita išlaidų metodu BVP = C + I + G + NX, kur C – namų ūkių vartojimo išlaidos, I – bendros privačios vidaus investicijos, G – vyriausybės išlaidos, NX – grynasis eksportas, kuris lygus: NX = X – I, kur X – prekių ir paslaugų eksportas I – prekių ir paslaugų importas

Nacionalinė pajamų apskaita Nuo BVP iki grynųjų asmeninių pajamų

Nacionalinė pajamų apskaita BNP

Nacionalinė pajamų apskaita Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio BNP NX C

Nacionalinė pajamų apskaita Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio BNP = BVP + NIF G BNP BNP – bendras nacionalinis produktas NX BVP – bendras vidaus produktas C NIF – grynosios gamybos veiksnių pajamos

Nacionalinė pajamų apskaita Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio BVP G BNP NX C

Nacionalinė pajamų apskaita Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I BVP G BNP GrVP NX C

Nacionalinė pajamų apskaita Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio GrVP = BVP - De I BVP G BNP GrVP GrVP – grynasis vidaus produktas De - nusidėvėjimas NX C

Nacionalinė pajamų apskaita Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I BVP G BNP GrVP NX NP C Netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinė pajamų apskaita Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I NP = BVP - De - Ti BVP G BNP GrVP NP – nacionalinės pajamos (GrVP aj) Ti – netiesioginiai verslo mokesčiai NX NP C Netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinė pajamų apskaita Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I BVP G BNP GrVP Π NX NP R C I W Netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinė pajamų apskaita Amortizacija Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I BVP G BNP GrVP Π AP NX NP R C I AP = NP - T - N – Wt – TP AP – asmeninės pajamos T – AB pelno mokestis N – Nepaskirstytas pelnas Wt – Soc. draudimo mokestis TP – Trasferiniai mokėjimai W Netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinė pajamų apskaita Amortizacija GrAP = AP - asmeninių pajamų mokestis Grynosios nuosavybės pajamos iš užsienio I BVP G BNP GrVP Π AP NX NP GrAP R C I W Minus: AB pelno mokestis T Nepaskirstytas pelnas N Soc. draudimo mokestis Wt Plius: trasferiniai mokėjimai TP Netiesioginiai mokesčiai

SĖKMĖS DARBE!