EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė.

EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė

Vertinimas Namų darbai 20% Kolokviumas 30% Egzaminas 50%

Ekonomikos samprata Ekonomika ir svarbiausios jos sąvokos.
Mikro ir makroekonomika. Pozityvinė ir normatyvinė ekonomika. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria ekonomika. Gamybos galimybių riba. Specializacija, mainai ir pinigai.

1. Ekonomika ir svarbiausios jos sąvokos

POREIKIAI – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtas prekes ir paslaugas.

Maslow poreikių piramidė
Saviraiškos Saugumo Fiziologiniai Pagarbos Socialiniai

Ekonomikos ištekliai (gamybos veiksniai) — visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti:
Žemė — visi gamtos teikiami ištekliai, Darbas — žmonių fiziniai ir protiniai sugebėjimai, naudojami prekių ir paslaugų gamyboje, Kapitalas — visos sukurtos darbo priemonės.

GAMYBA – gamybos veiksnių naudojimas kuriant prekes ir paslaugas žmonių poreikiams tenkinti.

Ekonominių ūkio sistemų tipai
Natūrinis ūkis Centralizuotai valdomas ūkis Rinkos ūkis

EKONOMIKOS TEORIJA – tai mokslas apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš įvairių galimų ribotų gamybinių išteklių naudojimo variantų, siekdama gaminti įvairius esamam ir būsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ir jų grupių.

1.2.Ekonomika: Mikroekonomika Makroekonomika

1.3.Problemos, su kuriomis susiduria ekonomika
Sunku laikytis reikalavimo „kitos sąlygos vienodos“, Tiesiog koreliacinio ir priežastinio ryšio maišymas, Visuma ne visada sudedamųjų dalių suma, Subjektyvumas, Neapibrėžtumas: Informacijos trūkumas, Atsitiktinumai.

1.4. Gamybos galimybių riba

Pasirinkimų variantai
Gamybos galimybių kreivė parodo nepakankamumo problemą ir būtinybę rinktis. Pasirinkimų variantai Drabužių vienetai Maisto vienetai Maisto vienetai, kurių reikia atsisakyti dėl papildomo drabužių vieneto A 20 B 1 19 C 2 17 D 3 14 E 4 9 5 F

Gamybos galimybių kreivė
Maistas 20 19 17 14 9 A B C D E F Drabužiai

Gamybos galimybių kreivė atspindi:
Retumą — prekių gamybos deriniai už kreivės ribų nepasiekiami dėl išteklių trūkumo, Pasirinkimą — pasirenkamas prekių gamybos derinys kreivėje, Alternatyvinius kaštus — išteklių naudojimo alternatyva, kurios atsisakome gamindami produktą.

Ekonomikos augimo šaltiniai:
Technologinė pažanga Kapitalo kaupimas Dirbančiųjų skaičiaus ir žmogiškojo kapitalo išaugimas

Gamybos galimybių kreivė
Drabužiai 20 19 17 14 9 F A Maistas B C D E

1.5.Ekonomikos vystymosi elementai:
Specializacija Mainai Pinigai

Lyginamasis pranašumas
Per 1 val. teisininkė gali pasodinti 20 gėlių, Per 1 val. sodininkas gali pasodinti 10 gėlių, Teisininkės uždarbis lygus 100 $ per 1 val. Sodininko uždarbis lygus 10 $ per 1 val. Kaip teisininkė gali pasodinti 20 gėlių?

Lyginamasis pranašumas
Sodina 20 gėlių pati. Tam sugaišta 1 val. ir praranda 100$. Samdo sodininką, jam sumokėdama 20$. Sprendimas: renkamasi antrąjį variantą, kurio grynoji nauda, lyginant su pirmuoju yra 80$.

Mainų tipai: Tiesioginiai (barteriniai) mainai. Neefektyvu dėl:
Sugaištama daug laiko, Reikia reikmių atitikimo, Nedalumo problema. Mainai naudojant pinigus.

Pinigų funkcijos: Mainų priemonė, Apskaitos vienetas, Vertės matas,
Kaupimo priemonė.

2.Rinkos ekonomikos veikimo principai
2.1. Rinkos samprata ir veikimo principai. 2.2. Rinkos funkcijos.

2.1.Rinka Paklausa vartojimo prekėms Vartojimo prekių pasiūla
Produktų rinka Įmonės Išteklių rinka Vartotojai Gamybos veiksnių pasiūla Paklausa gamybos veiksniams Paklausa vartojimo prekėms Vartojimo prekių pasiūla Prekės Prekės Pajamos Išlaidos Pajamos Kaštai Gamybos veiksniai Ištekliai

Rinkos mechanizmas — tai ekonomikos organizavimo forma, kuria individualūs vartotojai ir firmos sąveikauja rinkoje, spręsdami klausimus: Ką gaminti? Tai apsprendžia prekių rinka. Kaip gaminti? Tai apsprendžia išteklių rinka. Kam gaminti? Tai apsprendžia paklausa prekėms ir gamybos veiksnių pasiūla.

2.2.Rinkos funkcijos: Rinka – tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo, Rinka turi užtikrinti pagamintų prekių ir paslaugų realizavimą, Rinka skatina mažinti prekių ir paslaugų gamybos kaštus, Per rinką efektyviau įgyvendinamas ekonomikos subalansuotumas.

3.Rinkos kainų mechanizmas
3.1.Kaina ir rinkos savireguliacijos mechanizmas. 3.2.Prekių paklausa. 3.3.Prekių pasiūla. 3.4.Pusiausvyra prekių rinkoje. 3.5.Prekių paklausos ir pasiūlos elastingumas.

Kainų funkcijos: Informuoja. Skatina. A.Smith „Nematomos rankos“ principas Lassez – faire doktrina

Pirkėjų pageidaujamas prekių kiekis (Q)
3.2.Prekių paklausa — tai perkamų prekių kiekio ir kainos, už kurią ši prekė perkama, ryšys: Atvejai Prekės kaina (P) Pirkėjų pageidaujamas prekių kiekis (Q) A 1 60 B 2 35 C 3 20 D 4 10 E 5

Prekės paklausos kreivė
6 5 4 3 2 1 D Q

Prekės paklausos veiksniai:
Pirkėjų pajamos. Susijusių prekių kainos: Prekės substitutai (pakaitalai), Komplektinės (viena kitą papildančios) prekės, Tarpusavyje nesusijusios prekės. Pirkėjų skoniai, pomėgiai, polinkiai. Prekės reklamos poveikis paklausai. Pirkėjų optimizmas ar pesimizmas. Gamtinės sąlygos. Gyventojų skaičius.

Prekės paklausos kreivės poslinkiai
D’ D D`` Q

Prekės siūlomas kiekis (Q)
3.3.Prekės pasiūla — tai prekės kiekio, kurį pardavėjas gali ir nori parduoti ir kainos, už kurią ši prekė parduodama, ryšys. Atvejai Prekės kaina (P) Prekės siūlomas kiekis (Q) A 1 10 B 2 35 C 3 50 D 4 60 E 5 65

Prekės pasiūlos kreivė
6 5 4 3 2 1 S Q

Prekės pasiūlos veiksniai:
Susijusių prekių kainos: Prekės – substitutai, Komplektinės prekės. Gamybos kaštų arba gamybos išteklių kainų kitimas. Technologinė pažanga. Gamtinės sąlygos.

Prekės pasiūlos kreivės poslinkiai
Q

3.4.Pusiausvyra — tai tokia situacija, kurioje nėra prekės kainos ir jos perkamo ar parduodamo kiekio kitimo tendencijų. Atvejai Prekės kaina (P) Prekės pageidaujamas kiekis (Q) Prekės siūlomas kiekis (Q) Trūkumas/ perteklius A 1 60 10 Trūkumas B 2 35 Pusiausvyra C 3 20 50 Perteklius D 4 E 5 65

Rinkos pusiausvyra P 6 5 4 3 2 1 S E D Q

Vartotojo rinka P 6 5 4 3 2 1 S Perteklius E D Q

Gamintojo rinka P 6 5 4 3 2 1 S E Trūkumas D Q

Paklausos pokyčiai ir rinkos pusiausvyra
6 5 4 3 2 1 S E’ E E’’ D’ D D’’ Q

Pasiūlos pokyčiai ir rinkos pusiausvyra
6 5 4 3 2 1 S’’ S S’ E’’ E E’ D Q

1 uždavinys Paklausos kreivę atspindi lygtis: QD=600-2P, o pasiūlos lygtis: QS=300+4P. Nubraižykite paklausos ir pasiūlos grafikus,

1 a) P S E 50 D Q 500

1 uždavinys Paklausos kreivę atspindi lygtis: QD=600-2P, o pasiūlos lygtis: QS=300+4P. Nubraižykite paklausos ir pasiūlos grafikus, Nustatykite pusiausvyros kainą (P) ir kiekį (Q),

1 b) 600-2P=300+4P 600-300=4P+2P 300=6P P=50. QD=600-2·50 QD=500
QS=300+4·50 QS=500

1 uždavinys Paklausos kreivę atspindi lygtis: QD=600-2P, o pasiūlos lygtis: QS=300+4P. Nubraižykite paklausos ir pasiūlos grafikus, Nustatykite pusiausvyros kainą (P) ir kiekį (Q), Jeigu vyriausybė prekėms nustatė minimalią kainą, lygią 60 lt., kokia situacija susidarys rinkoje,

1 C) QD=600-2·60 QD=480. QS=300+4·60 QS=540. Prekių perteklius= =60 vnt.

1 uždavinys Paklausos kreivę atspindi lygtis: QD=600-2P, o pasiūlos lygtis: QS=300+4P. Nubraižykite paklausos ir pasiūlos grafikus, Nustatykite pusiausvyros kainą (P) ir kiekį (Q), Jeigu vyriausybė prekėms nustatė minimalią kainą, lygią 60 lt., kokia situacija susidarys rinkoje, Jeigu vyriausybė prekėms nustatė maksimalią kainą, lygią 30 lt., kokia situacija susidarys rinkoje,

1 d) QD=600-2·30 QD=540. QS=300+4·30 QS=420. Prekių trūkumas rinkoje= =120 vnt.

3.5. Paklausos elastingumas kainai
Tai prekės perkamo kiekio procentinio pokyčio ir jį sąlygojusio kainos procentinio pokyčio santykis:

Išsamesnė paklausos elastingumo kainai išraiška

Paklausos elastingumo kainai klasifikavimas
Absoliutus elastingumas Santykinis elastingumas Vienetinis elastingumas Santykinis neelastingumas Absoliutus neelastingumas

Absoliučiai elastinga paklausa kainai
Q’ Q’’ Q

Santykinai elastinga paklausa kainai
Q’ Q’’ Q

Vienetinio elastingumo paklausa kainai
Q’ Q’’ Q

Santykinai neelastinga paklausa kainai
Q’ Q’’ Q

Absoliučiai neelastinga paklausa kainai
Q Q

Paklausos elastingumo kainai klasifikavimas
Q

Bendrosios pajamos lygios kainos ir kiekio sandaugai:
TR=P*Q, Kur: TR — bendrosios pajamos (total revenue), P — kaina (price), Q — kiekis (quantity).

Santykinai elastinga paklausa kainai
Q P P1 Q1 P2 Q2 P1*Q1<P2*Q2 TR1<TR2

Santykinai neelastinga paklausa kainai
Q P P1 Q1 Q2 P2 P1*Q1>P2*Q2 TR1>TR2

Vienetinio elastingumo paklausa kainai
Q P P1 Q1 P2 Q2 P1*Q1=P2*Q2 TR1=TR2

Paklausos elastingumo kainai veiksniai
Prekės būtinumas (pirmo būtinumo ar prabangos prekė), Prekių substitutų buvimas ar nebuvimas, Pirkėjų išlaidų dalis, skiriama tai prekei įsigyti, Laikas.

Kitos paklausos elastingumo formos:
Paklausos elastingumas pajamoms: Kasdieninio vartojimo prekėms, Prabangos prekėms, Nekokybiškoms prekėms. Kryžminis paklausos elastingumas kainai: Teigiamas, Neigiamas.

Paklausos elastingumas pajamoms kasdieninio vartojimo prekėms
Q I I’’’ I’’ I’ Q’ Q’’ Q’’’

Paklausos elastingumas pajamoms prabangos prekėms
Q I I’’’ I’’ I’ Q’ Q’’ Q’’’

Paklausos elastingumas pajamoms nekokybiškoms prekėms
Q I I’’’ I’’ I’ Q’ Q’’’ Q’’

Teigiamas kryžminis paklausos elastingumas kainai
QA PB PB’’ PB’ QA’ QA’’

Neigiamas kryžminis paklausos elastingumas kainai
QA PB PB’’ PB’ QA’’ QA’

Pasiūlos elastingumas kainai
Tai prekės siūlomo kiekio procentinio pokyčio ir jį sąlygojusio kainos procentinio pokyčio santykis:

Išsamesnė pasiūlos elastingumo kainai išraiška

Pasiūlos elastingumo kainai klasifikavimas
Absoliutus elastingumas Santykinis elastingumas Vienetinis elastingumas Santykinis neelastingumas Absoliutus neelastingumas

Pasiūlos elastingumo kainai klasifikavimas
Q

Pasiūlos elastingumo kainai veiksniai
Laiko trukmė, Substitucijos buvimas ar nebuvimas, Prekių saugojimo galimybės ir kaštai.

Elastingumas skirtingose kreivės atkarpose
Q P A B C D E

Elastingumas skirtingose kreivės atkarpose
atkarpa žemiau X atkarpa virš X

2 uždavinys Prekės kaina pakilo 20%, o perkamas kiekis sumažėjo 10%. Koks prekės paklausos elastingumas kainai?

2 a) ED=10/20=0,5. Paklausa neelastinga kainai.

2 Uždavinys Pasiūlos elastingumo kainai koeficientas lygus 2. Kaip pakito prekės kaina, jeigu jos siūlomas kiekis išaugo 5%?

2 b) 2=5/ΔP% ΔP%=5/2=2,5% Prekės kaina išaugo 2,5%

2 uždavinys Pradinė prekės kaina yra 3 lt. Kaina išaugo iki 5 lt. Tuo tarpu perkamas prekės kiekis sumažėjo nuo 200 vnt. iki 150 vnt. Koks prekės paklausos elastingumas kainai?

2 c) ED=(150-200)/(200+150):(5-3)/(5+3)=4/7=0,57
Paklausa santykinai neelastinga kainai

Apskaičiuokite paklausos elastingumą taške B
2 uždavinys d): Apskaičiuokite paklausos elastingumą taške B Q P A B C D E

2 d) atkarpa žemiau B atkarpa virš B ED(B)=1/3=0,33
Paklausa santykinai neelastinga kainai

Apskaičiuokite paklausos elastingumą atkarpoje AB
2 uždavinys e): Apskaičiuokite paklausos elastingumą atkarpoje AB Q P A B C D E 4 5 1

2 e) ED(AB)=(0-1)/(0+1):(5-4)/(5+4)=9
Paklausa santykinai elastinga kainai.

4. Vartotojo elgsena Naudingumo teorija.
Biudžeto tiesė ir indiferentiškumo kreivė.

Produkto vartojimo naudingumas
Produkto vienetai (Q) Bendras naudingumas (TU) Ribinis naudingumas ( ) 1 10 2 24 14 3 39 15 4 52 13 5 61 9 6 64 7 65 8 -1

Bendrasis ir ribinis naudingumas
TU TU Q MU MU Q

Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis:
Esant kitoms sąlygoms pastovioms kiekvienas papildomas vartojamo produkto vienetas teikia vis mažesnį naudingumą.

Vartotojo pusiausvyra:

Ribinio naudingumo ir paklausos kreivė
Q P MU1 MU2 MU3 MU4 MU5 D MU6 MU7

Ribinio naudingumo įtaka kainai (A. Smith paradoksas)
Q P E Q P D D E S vandens deimantų

Biudžetinė tiesė ir jos pokyčiai
Drabužiai Maistas A B

Abejingumo kreivė ir vartotojo pusiausvyra
Drabužiai Maistas E

3 uždavinys a) Vartotojo pajamos yra 200 lt. Maisto kaina 10 lt / vnt. Drabužių kaina 50 lt / vnt. Nubrėžkite biudžeto tiesę.

Drabužiai Maistas 20 a 4

3 uždavinys Vartotojo pajamos yra 200 lt. Maisto kaina 10 lt / vnt. Drabužių kaina 50 lt / vnt. Nubrėžkite biudžeto tiesę. Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu vartotojo pajamos sumažės iki 150 lt?

Maistas 20 15 b a 3 4 Drabužiai

3 uždavinys Vartotojo pajamos yra 200 lt. Maisto kaina 10 lt / vnt. Drabužių kaina 50 lt / vnt. Nubrėžkite biudžeto tiesę. Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu vartotojo pajamos sumažės iki 150 lt? Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu drabužiai atpigs iki 40 lt / vnt.

Maistas 20 15 b c a 3 4 5 Drabužiai

3 uždavinys Vartotojo pajamos yra 200 lt. Maisto kaina 10 lt / vnt. Drabužių kaina 50 lt / vnt. Nubrėžkite biudžeto tiesę. Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu vartotojo pajamos sumažės iki 150 lt? Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu drabužiai atpigs iki 40 lt / vnt. Turime dvi prekes: A ir B. A ir B prekių ribinių naudingumų ryšys yra: MUA=4MUB. A prekės kaina yra 10 lt. Kokia prekės B kaina esant vartotojo pusiausvyrai?

3 uždavinys Vartotojo pajamos yra 200 lt. Maisto kaina 10 lt / vnt. Drabužių kaina 50 lt / vnt. Nubrėžkite biudžeto tiesę. Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu vartotojo pajamos sumažės iki 150 lt? Kaip pasikeis biudžeto tiesė, jeigu drabužiai atpigs iki 40 lt / vnt. Turime dvi prekes: A ir B. A ir B prekių ribinių naudingumų ryšys yra: MUA=4MUB. A prekės kaina yra 10 lt. Kokia prekės B kaina esant vartotojo pusiausvyrai? Jeigu B prekės kaina išaugtų 2 kartus, kaip turėtų pasikeisti A ir B prekių ribinių naudingumų ryšys, kad būtų atstatyta vartotojo pusiausvyra?

Kad išliktų ši sąlyga, MUB taip pat turi išaugti 2 kartus,
vadinasi: MUA=2MUB

Paklausos funkcija: QD=60-P, pasiūlos funkcija: QS=20+3P
Paklausos funkcija: QD=60-P, pasiūlos funkcija: QS=20+3P. Rasti pusiausvyros kiekį ir kainą. Ats: P=10lt, Q=50 vnt. Jeigu bus nustatyta maksimali kaina, lygi 20 lt, kokia bus rinkos situacija? Ats: P=10 lt, Q=50 vnt. Rinkoje bus pusiausvyra. Jeigu bus nustatyta maksimali kaina, lygi 5 lt, kokia bus rinkos situacija? Ats: P=5 lt, QD=55 vnt., QS=35 vnt, Prekių trūkumas 20 vnt. Jeigu bus nustatyta minimali kaina, lygi 20 lt, kokia bus rinkos situacija? Ats: P=20 lt, QD=40 vnt., QS=80 vnt, Prekių perteklius 40 vnt. Jeigu bus nustatyta minimali kaina, lygi 5 lt, kokia bus rinkos situacija? Ats: P=10 lt, Q=50 vnt., Rinkoje bus pusiausvyra.

Prekės kaina pakilo 5%, o perkamas kiekis sumažėjo 10%
Prekės kaina pakilo 5%, o perkamas kiekis sumažėjo 10%. Koks prekės paklausos elastingumas kainai? Ats: ED=2, t.y. Santykinai elastinga. Pklausos elastingumo kainai koeficientas lygus 1. Kaip pakito prekės kaina, jeigu jos perkamas kiekis išaugo 10%? Ats: 10% sumažėjo. Pradinė prekės kaina yra 3 lt. Prekė pabrango 1 lt. Tuo tarpu perkamas prekės kiekis išaugo nuo 100 vnt. iki 200 vnt. Koks prekės paklausos elastingumas kainai? Ats: ED=7/3, t.y. Santykinai elastinga.

5.Gamybos rezultatai 5.1. Kaštai, pajamos ir pelnas
5.2. Trumpo laikotarpio gamybos rezultatai ir kaštai 5.3. Ilgo laikotarpio gamybos rezultatai ir kaštai

Į alternatyvius verslininko kaštus įeina:
Atlyginimas už darbą kitoje įmonėje, Pajamos, galimos gauti išnuomavus nuosavybę (žemės sklypą, darbo objektus), Pajamos, galimos gauti investavus lėšas į alternatyvų verslą.

Pelnas, pajamos ir kaštai
Ekonominis pelnas Normalusis pelnas Bendrasis pelnas Bendrosios pajamos Ekonominiai kaštai Alternatyvūs kaštai Buhalteriniai kaštai

Trumpo laikotarpio gamybos rezultatai
Bendrasis produktas (TP — total product) Vidutinis produktas (AP — average product): AP=TP/L. Ribinis produktas (MP — marginal product): MP=TP/L(K); MP=TPq-TPq-1

Produktas Darbo vienetai (L) Bendrasis produktas (TP)
Ribinis produktas (MP) Vidutinis produktas (AP) 1 2000 2 3000 1000 1500 3 3500 500 1167 4 3800 300 950 5 3900 100 780

Bendrasis ir ribinis produktas trumpame laikotarpyje
TP TP L MP MP L

Mažėjančio ribinio produkto dėsnis:
Trumpame laikotarpyje, vienam gamybos veiksniui esant pastoviam, o kito gamybos veiksnio apimtims didėjant, ribinis produktas mažėja.

Trumpo laikotarpio kaštai
1. Bendrieji kaštai: TC=FC+VC. 1.1. Pastovūs kaštai (FC). 1.2. Kintami kaštai (VC). 2. Vidutiniai kaštai. 2.1. Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC=TC/Q; ATC=AFC+AVC 2.2. Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC=FC/Q 2.3. Vidutiniai kintami kaštai: AVC=VC/Q 3. Ribiniai kaštai: MC=TCq-TCq-1; MC=VCq-VCq-1;

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 2 350 3 415 4 476 5 534 6 590 7 645 8 702 9 766 10 846 11 966 12 1146 13 1406

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 80 2 350 150 3 415 215 4 476 276 5 534 334 6 590 390 7 645 445 8 702 502 9 766 566 10 846 646 11 966 12 1146 946 13 1406 1206

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 80 2 350 150 70 3 415 215 65 4 476 276 61 5 534 334 58 6 590 390 56 7 645 445 55 8 702 502 57 9 766 566 64 10 846 646 11 966 120 12 1146 946 160 13 1406 1206 260

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 80 2 350 150 70 175 3 415 215 65 139.4 4 476 276 61 119 5 534 334 58 106.8 6 590 390 56 98.4 7 645 445 55 92.2 8 702 502 57 87.8 9 766 566 64 85 10 846 646 84.6 11 966 120 12 1146 946 160 95.4 13 1406 1206 260 108.2

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 80 2 350 150 70 175 100 3 415 215 65 139.4 66.6 4 476 276 61 119 50 5 534 334 58 106.8 40 6 590 390 56 98.4 33.4 7 645 445 55 92.2 28.6 8 702 502 57 87.8 25 9 766 566 64 85 22.2 10 846 646 84.6 20 11 966 120 18.2 12 1146 946 160 95.4 16.6 13 1406 1206 260 108.2 15.4

Q TC FC VC MC AC AFC AVC 200 1 280 80 2 350 150 70 175 100 75 3 415 215 65 139.4 66.6 71.6 4 476 276 61 119 50 69 5 534 334 58 106.8 40 66.8 6 590 390 56 98.4 33.4 7 645 445 55 92.2 28.6 63.6 8 702 502 57 87.8 25 62.8 9 766 566 64 85 22.2 10 846 646 84.6 20 64.6 11 966 120 18.2 69.6 12 1146 946 160 95.4 16.6 78.8 13 1406 1206 260 108.2 15.4 92.8

Bendrieji, pastovūs ir kintamieji kaštai
TC, FC, VC TC VC FC Q

Vidutiniai ir ribiniai trumpo laikotarpio kaštai
AC, AVC, MC MC AC AVC Q

5.3. Ilgo laikotarpio kaštai
Kaštų minimizavimo sąlyga: — ribinių kapitalo sąnaudų produktas, — ribinių darbo sąnaudų produktas, — kapitalo sąnaudų vieneto kaina, — darbo sąnaudų vieneto kaina.

Rezultatyvumas dėl gamybos mastų
Q AC Q AC Q AC AC AC AC Didėjantis rezultatyvumas Pastovus rezultatyvumas Mažėjantis rezultatyvumas

Didėjantis rezultatyvumas dėl gamybos masto pasiekiamas dėl:
Specializacijos. Erdvės veiksnio. Transportavimo veiksnio. Geresnio įrengimų panaudojimo.

Ilgo ir trumpo laikotarpio vidutinių kaštų kreivės
AC, LAC AC1 AC2 AC3 AC4 LAC Q

6. Konkurencijos mechanizmas
6.1. Konkurencijos samprata ir tipai. 6.2. Tobula konkurencija. 6.3. Netobula konkurencija. 6.4. Rinkos tipų palyginimas.

Konkurencijos tipai Tobula konkurencija. Netobula konkurencija: Monopolija. Oligopolija. Monopolinė konkurencija.

Pramonės šakos koncentracijos laipsnio nustatymas:
Keturių (aštuonių) įmonių koncentracijos koeficientas, Herfindahl – Hirschman (HHI) indeksas.

Tobulos konkurencijos bruožai:
Didelis gamintojų ir vartotojų skaičius, Identiška produkcija, Atskiras gamintojas negali paveikti rinkos kainos, Laisvas patekimas į šaką ir išėjimas iš jos, Pilnas informuotumas apie įvykius rinkoje.

Įmonės tobulos konkurentės produkcijos paklausos kreivė
Q d, P, MR

Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas/ nuostolių minimizavimas
d, P, MR, MC MC E Q

Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas trumpame laikotarpyje
Q TC MC AC AVC TR MR TP 35 -35 1 59 24 40 -19 2 75 16 37 20 80 5 3 95 32 120 25 4 30 21 160 150 23 200 50 6 190 26 240 7 245 55 280 8 330 85 41 320 -10

Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas
d, P, MR, AC MC AC E D C O Q

Įmonės tobulos konkurentės nuostolių minimizavimas trumpame laikotarpyje
Q TC MC AC AVC TR MR TP 35 -35 1 59 24 25 -34 2 75 16 37 20 50 -25 3 95 32 -20 4 120 30 21 100 5 150 23 125 6 190 40 26 -40 7 245 55 175 -70 8 330 85 41 200 -130

Įmonės tobulos konkurentės nuostolių minimizavimas
d, P, MR, AC, AVC MC AC AVC D C E L K O Q

Įmonės tobulos konkurentės veiklos sustabdymas trumpame laikotarpyje
Q TC MC AC AVC TR MR TP 35 -35 1 59 24 15 -44 2 75 16 37 20 30 -45 3 95 32 45 -50 4 120 25 21 60 -60 5 150 23 -75 6 190 40 26 90 -100 7 245 55 105 -140 8 330 85 41 -210

Įmonės tobulos konkurentės veiklos sustabdymas
d, P, MR, AC, AVC MC AC D C AVC K L E O Q

MC kreivė sutampa su įmonės pasiūlos kreive:
d, P, MR, AC, AVC MC AC AVC Q

Įmonės tobulos konkurentės ilgo laikotarpio pusiausvyra
d, P, MR, AC MC AC Q

Tobulos konkurencijos efektyvumas
Alokacinis efektyvumas: ribinė visuomenės nauda (MUS) lygi ribiniams visuomenės kaštams (MCS). MUS rodo pasiūlos kreivė (S=MC), MCS rodo paklausos kreivė (D).

Įmonės tobulos konkurentės alokacinis efektyvumas
Q d, P, MR, MC MC E

Monopolijos atsiradimo priežastys
Įteisinta (legalizuota) monopolija, Kelių gamintojų susijungimas, Išteklių kontrolė, Natūrali monopolija.

Natūrali monopolija (gamybos masto efektas)
Q AC AC

Monopolijos pelno maksimizavimas
P, MC, AC, MR MC D=P MR AC Q

Monopolijos kainų diferencijavimas
Q

Natūrali monopolija (gamybos masto efektas)
Q AC AC

Monopolijos alokacinis neefektyvumas
P, MC, AC, MR MC D=P MR AC A Q

Monopolijos X - neefektyvumas
Q AC ACx AC

Valstybinė monopolijų kontrolė
Antimonopoliniai įstatymai Antimonopolinės tarybos ir Valstybinio arbitražo veikla Antimonopolinis reguliavimas Destruktyvios konkurencijos ribojimas

Oligopolija Kliūtys, trukdančios kitoms įmonėms patekti į šaką:
Natūrali oligopolija „Prekinis ženklas“ Vyriausybės veiksmai Grobuoniška kaina

Oligopolijos paklausos kreivė
Q P D

Oligopolijos pelno maksimizavimas
Q P AC MC B A C E D MR O

Oligopolijos alokacinis neefektyvumas
Q P D MR MC E AC B

Argumentai „už“ reklamą
Informuoja, Remia komunikacijos priemonių sistemą, Gerina produktų kokybę, Skatina konkurenciją, Didina užimtumą, Gamybos masto efektas.

Gamybos masto efektas naudojant reklamą
Q AC AC

Argumentai „prieš“ reklamą
Švaisto lėšas, Iškreipia informaciją, Mažina konkurenciją, Didina ekonomikos svyravimus, Neigiami išoriniai efektai, Savineutralizacija.

Savineutralizuojanti reklama
Q AC AC

Monopolinės konkurencijos bruožai
Daug pirkėjų ir pardavėjų, Laisvas naujų įmonių įėjimas į šaką ir išėjimas iš jos, Diferencijuota produkcija.

Produktas diferencijuojamas:
Individualiomis savybėmis, Įstatymo saugomomis savybėmis, Prekės pardavimo sąlygomis.

Monopolinės konkurentės pelno maksimizavimas
P, MC, AC, MR MC D=P MR Q

Monopolinės konkurentės ekonominis pelnas trumpame laikotarpyje
Q P, MC, AC, MR D=P MR MC AC A B C O

Monopolinės konkurentės nuostoliai trumpame laikotarpyje
Q P, MC, AC, MR D=P MR MC AC B C A O

Monopolinės konkurentės pusiausvyra ilgame laikotarpyje
AC Q P, MC, AC, MR D=P MR MC D’

Monopolinės konkurentės alokacinis neefektyvumas
P, MC, AC, MR MC D=P MR A Q

Monopolinė konkurencija
Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Įėjimas į šaką Poveikis kainai Produkto tipas Reakcija į konkurenciją Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Monopolinė konkurencija Vienintelis gamintojas
Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Poveikis kainai Produkto tipas Reakcija į konkurenciją Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija
Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Produkto tipas Reakcija į konkurenciją Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Reakcija į konkurenciją Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Nereaguoja Reaguoja Konkurentų neturi Paklausos kreivė produkcijai Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Nereaguoja Reaguoja Konkurentų neturi Paklausos kreivė produkcijai Absoliučiai elastinga Elastinga Viršutinė dalis elastinga, apatinė - neelastinga Neelastinga Pelno maksimizavimas Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Nereaguoja Reaguoja Konkurentų neturi Paklausos kreivė produkcijai Absoliučiai elastinga Elastinga Viršutinė dalis elastinga, apatinė - neelastinga Neelastinga Pelno maksimizavimas MR=MC=P MR=MC Kainos nustatymas Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Nereaguoja Reaguoja Konkurentų neturi Paklausos kreivė produkcijai Absoliučiai elastinga Elastinga Viršutinė dalis elastinga, apatinė - neelastinga Neelastinga Pelno maksimizavimas MR=MC=P MR=MC Kainos nustatymas P=D=MR P=D>MR Alokacinis efektyvumas

Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Gamintojų skaičius Didelis Keli gamintojai Vienintelis gamintojas Įėjimas į šaką Laisvas Sudėtingas Sudėtingas arba neįmanomas Poveikis kainai Negali paveikti Gali nežymiai paveikti Gali žymiai paveikti Pati nustato kainą Produkto tipas Identiška produkcija Diferencijuota produkcija Vienintelis produktas Reakcija į konkurenciją Nereaguoja Reaguoja Konkurentų neturi Paklausos kreivė produkcijai Absoliučiai elastinga Elastinga Viršutinė dalis elastinga, apatinė - neelastinga Neelastinga Pelno maksimizavimas MR=MC=P MR=MC Kainos nustatymas P=D=MR P=D>MR Alokacinis efektyvumas Efektyvi Neefektyvi

EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė.

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Παρουσίαση με θέμα: "EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė."— Μεταγράφημα παρουσίασης:

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Σχετικά με το έργο

Σχόλια

Είσοδος

Σύνδεση μέσω των κοινωνικών δικτύων:

EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė.

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Παρουσίαση με θέμα: "EKONOMIKA Prengė: Dr. Raimundė Matiušaitytė."— Μεταγράφημα παρουσίασης:

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Σχετικά με το έργο

Σχόλια