Kokias žinote TRADICINES RELIGIJAS LIETUVOJE ?

Katalikybė ir pasaulio religijos MEDŽIAGA Katalikų tikybos mokymo moduliui Katalikybė ir pasaulio religijos

KRIKŠČIONYBĖ

KRIKŠČIONYBĖ Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Krikščionis - kas Jėzų Kristų pripažįsta savuoju tikėjimo mokytoju bei vadovu ir yra priėmęs Krikšto sakramentą.

Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas; jo atėjimo pranašystę jie mato Senajame Testamente, todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuse visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, idant tuo atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu nuodėmių atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo Tėvo.

Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr. „geroji naujiena“). „Evangelijomis“ taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą, kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro Bibliją – krikščionių tikėjimo šaltinį.

Krikščionys apibrėžia sakramentą kaip Kristaus įsteigtą išorinį ženklą, kuris perduoda vidinę, dvasinę malonę per patį Kristų. Plačiausia pripažįstami sakramentai – krikštas ir Eucharistija. Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų – krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), ligonių patepimo ir santuokos – šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose. Daugelis kitų denominacijų pripažįsta tik krikštą ir Eucharistiją, o, pvz., kvakeriai apskritai atmeta sakramentinę teologiją. Daugelis protestantų netiki, kad šie veiksmai perduoda malonę, ir pažymi tai naudodami ordinacijos terminą vietoj žodžio sakramentas.

XXI a. pr. pasaulyje yra apie 2,2 mlrd. šios religijos išpažinėjų XXI a. pr. pasaulyje yra apie 2,2 mlrd. šios religijos išpažinėjų.Krikščionys sudaro nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų gyventojų; tuo būdu ši religija laikytina didžiausia pasaulyje. Keliose valstybėse tai ir valstybinė religija.

KRIKŠČIONYBĖS SIMBOLIAI

SIMBOLIAI Plačiausiai žinomas krikščionybės simbolis – kryžius. Jį tikintieji naudojo nuo seniausių laikų. Tertulianas knygoje De Corona paliudija, kad jis jau rado krikščionių tradiciją kryžiumi žymėtis kaktas. Nors pirmieji krikščionys žinojo kryžių, bet krucifiksai pasirodė tik nuo V a.

Žuvis (Ictus, Ichthus) – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių Žuvis (Ictus, Ichthus) – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas pirmąsias raides

Labarum. Ankstyvosios krikščionybės simbolis Labarum. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.

JHS (Jesus hominibus salvator), IHS (In hoc signum) – tai graikiškai rašomo Jėzaus vardo santrumpa.

Avinėlis (Agnus Dei – Dievo avinėlis) Avinėlis (Agnus Dei – Dievo avinėlis). Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis.

KRIKŠČIONYBĖS ŠAKOS Katalikai Stačiatikiai Protestantai

KATALIKAI

tai- krikščionybės kryptis, atsiradusi 1054 metais, kai Krikščionių bažnyčia skilo į Rytų ir Vakarų bažnyčias. Tai labiausiai paplitusi religija Lietuvoje. Katalikybę išpažįstantieji vadinami katalikais arba Romos katalikais. Katalikų pasaulyje daugiausia - apie 17 % visų gyventojų. KATALIKYBĖ

Kunigų šventimai Vilniaus arkikatedroje Katalikas – tai krikščionis, per savo dvasinius vadovus – kunigus ir vyskupus – turintis ryšį su vyiausiuoju žemėje Kristaus įsteigtosios Bažnyčios vadovu – Romos popiežiumi.

Katalikai laiko, kad Apreiškimas yra pateiktas ne tik Biblijoje (kaip mano protestantai, kurie laikosi Sola scriptura doktrinos), bet ir Šventojoje Tradicijoje (visų pirma, Bažnyčios Tėvų raštuose), o teisę šį Apreiškimą autoritetingai interpretuoti turi tik Bažnyčios Mokymas (Magisteriumas).

Katalikų Bažnyčia apima vyskupų vadovaujamas vietines bažnyčias, kurios pripažįsta Romos Popiežių savo aukščiausiu autoritetu tikėjimo, moralės ir bažnyčios valdymo klausimais,Kaip Rytų stačiatikiai, katalikai laiko save apaštališkosios perdavos dėka ta pačia bendruomene, kurią įsteigė Jėzus Kristus. Katalikai skelbia, kad „viena šventoji visuotinė ir apaštališkoji bažnyčia“, įsteigta Jėzaus, pilnatviškai „laikosi“ Romos Katalikų Bažnyčioje, bet jie pripažįsta ir kitas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes ir veikia visų krikščionių sutaikymo link. Katalikų tikyba išdėstyta Katalikų Bažnyčios katekizme.

Katalikų bažnyčios vadovas Nuo 2005 balandžio 19 dienos išrinktas popiežius – Benediktas XVI.

STAČIATIKIAI

Rusijos stačiatikiai Stačiatikybė (gr. Oρθοδοξία pravoslavybė, ortodoksija) – Rytų krikščionybės kryptis, viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių, atsiradusi 1054 m. skilus krikščionybei. Nepripažįsta skaistyklos, atlaidų. Celibatas nevienuolių kunigų yra laisvai pasirenkamas, tačiau, jei kunigas nusprendžia vesti, tai privalo padaryti iki subdiakonato šventimų. Jei diakonas ar kunigas lieka našlys, tokiu atveju antrą kartą vesti negali: jis automatiškai lieka celibatininku arba gali duoti vienuoliškus įžadus.

Šventykla – cerkvė. Lietuvoje yra 41 cerkvė (žr. Lietuvos cerkvės) Šventykla – cerkvė. Lietuvoje yra 41 cerkvė (žr. Lietuvos cerkvės). Šventoji stačiatikių vieta Lietuvoje – Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje esantys šventųjų kankinių palaikai. Ypač vertinga taip pat laikoma Dievo Motinos ikona, beveik 400 metų (apie 1530–1915) garbinta Surdegio stačiatikių vyrų Šv. Dvasios vienuolyne, dabar esanti Pskovo (Rusija) Šv. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio šventykloje ir Kauno Apreiškimo cerkvėje.

Stačiatikiai švenčia Kalėdas Stačiatikių Bažnyčios nepriėmė katalikų popiežiaus Grigaliaus XIII- ojo inicijuotos kalendoriaus reformos ir tebenaudoja Julijaus kalendorių. Dėl to stačiatikių religinių švenčių datos pamažu tolsta nuo katalikų ir pasaulietinio kalendoriaus. Taip stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. (iki 1900 m. tai buvo sausio 6 d., o po 2100 m. bus sausio 8 d.). Dėl Velykų datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikių Velykos gali būti balandį arba gegužę, tačiau niekada nebūna kovą).

STAČIATIKIAI SENTIKIAI

STAČIATIKIAI SENTIKIAI Sentikybė (rus. староверие) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Reformuota buvo daugiausia apeigos, todėl jomis sentikystė (rus. staroobriadčestvo) labiausiai ir skiriasi nuo oficialiosios stačiatikybės: pvz., sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, per pamaldas aleliuja gieda du, o ne tris kartus, lenkiasi iki žemės, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, tik trijų kryžmų kryžių.

Rusijos sentikiai (starovierai) Yra dvi pagrindinės sentikystės kryptys – popiai ir bepopiai. Pirmieji pripažįsta dvasininkijos institutą, antrieji – nepripažįsta. Popių dvasiniu ir kultūriniu centru tapo Maskvos Rogožo, bepopių – Preobražensko kapinės. Jau nuo caro Petro I laikų sentikiai buvo žymiausi ikonų kolekcininkai. Jų šventovėse visada susiformuodavo įspūdingi senųjų ikonų rinkiniai. Vienuolynų mokyklose sentikių vaikai, be skaitymo, rašymo, buvo mokomi ikonų tapymo pagrindų, visų pirma – senųjų ikonų kopijavimo.

Kauno sentikių cerkvė Vengdami represijų, XVII a. II pusėje-XVIII a. daug Rusijos sentikių apsigyveno Lietuvoje. Jie priklauso bepopių krypčiai. Pirmoji jų bendruomenė įsikūrė 1709 m. Girelėje (Anykščių r.). 1728–1755 m. sentikių vienuolynas veikė Gudiškėse, 1755–1841 m. – Degučiuose (Zarasų r.). 1933 m. Lietuvoje, daugiausia Rytų Aukštaitijoje, buvo 53 sentikių bendruomenės ir apie 35000 tikinčiųjų. Šiuo metu Lietuvoje yra 58 sentikių bendruomenės, kurioms priklauso apie 34000 sentikių. Bendruomenės turi 50 maldos namų. Joms vadovauja Aukščiausioji sentikių taryba, kurios būstinė yra Vilniuje.

EVANGELIKAI LIUTERONAI

Pradininkas – Martynas Liuteris (1483-1546). Liuteronybę Lietuvoje XVI a. pradžioje pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis (1510-1545), M. Liuterio ir Philipp Melanchtono (1497-1560) mokinys. Lietuvoje yra 54 liuteronų parapijos (2008 m.). Centras - Vilniuje.

Liuteronų ženklas Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija. Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

Jurbarko liuteronai evangelikai pagerbia mirusiuosius Lietuvos liuteronai, kaip ir kitos liuteroniškosios bažnyčios, išpažįsta doktriną, išdėstytą septyniose išpažinimų knygose. Jų sąvadas yra vadinamas "Liber concordiae" ("Santarvės knyga"). Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkstančių evangelikų liuteronų tikėjimą išpažįstančių žmonių. Veikiančiose 54 parapijose tarnystę atlieka per dvidešimt kunigų.

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčioje pamaldos vyksta pagal Liuterio reformuotą Romos katalikų liturgiją. Praktikuojami tik krikšto ir šventos Vakarienės (eucharistijos) sakramentai. Tai sinodinės struktūros vyskupinė Bažnyčia. Nuo 1968 m. Bažnyčia yra Pasaulinės liuteronų sąjungos narė. 1996 metais Bažnyčia pasirašė Porvoo deklaraciją, kurios pagrindu suėjo į komuniją su Didžiosios Britanijos bei Airijos anglikonų Bažnyčiomis. Dvasininkai ruošiami Klaipėdos universiteto Teologijos katedroje. Lietuvoje evangelikų liuteronų Bažnyčia yra pripažinta kaip tradicinė religinė bendrija.

EVANGELIKAI BAPTISTAI

EVANGELIKAI BAPTISTAI Baptistai (gr. βαπτιζω – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčiųjų, ir tuo pačiu suaugusiųjų, krikštą. Taip pat pabrėžiamas bendruomenės vaidmuo gyvenime ir bažnyčios mokyme.

Baptistų kilmė nėra aiški, yra kelios baptistų atsiradimo teorijos Baptistų kilmė nėra aiški, yra kelios baptistų atsiradimo teorijos. Dėl naujagimių krikšto atitikimo Biblijos mokymui abejota dar iki Reformacijos, pvz., valdiečių. Artimesnes sąsajas galima rasti su XVI a. anabaptistais. Reformacijos metu anabaptistai atmetė krikšto prasmę, jei krikštijamieji nesupranta savo nuodėmės, netiki ir patys nesiekia krikšto.[1] Dėl to anabaptistai praktikavo išskirtinai tik tikinčiųjų krikštą. Patys baptistai sąsajų su anabaptistais dėl jų radikalumo vengia, mieliau sieja savo kilmę su pirmųjų amžių krikščionių tikėjimu. Kai kur baptistai, be galo brangindami gyvybę, atsisakė imti ginklus, kariauti, priešinosi mirties bausmei. Kitur gi, tame nematė nieko neigiamo. Pasitaikydavo, kad baptistai turėjo bendrą turtą ir gyveno kartu. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas.

Visiems baptistams būdingi bruožai: 1. Kanoninis Šventasis Raštas, kurį sudaro 66 knygos, yra viso mokymo pagrindas. Tai absoliučiai teisingas ir aukščiausias autoritetas visoms žmogaus ir bažnyčios gyvenimo sferoms. 2. Bendruomenės nariais gali tapti tik savarankiškai ir laisvanoriškai apsisprendę tikintieji, kurie turi gyvą patirtį su Dievu ir nori Juo sekti. Krikštas atliekamas visiškai panardinant vandenyje. 3. Kiekviena baptistų bendruomenė yra savarankiška. Jos aukščiausia valdžia yra jos narių Visuotinis susirinkimas. 4. Bažnyčios tarnautojai ir vadovai (pastoriai) yra renkami pačios bendruomenės narių Visuotiniame susirinkime. Jie nėra skiriami iš pašalės ar kitų bažnyčių. 5. Bažnyčia skatina ir vykdo didįjį Kristaus paliepimą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas" (Mk 16, 15-16). Visiems baptistams būdingi bruožai:

EVANGELIKAI METODISTAI

EVANGELIKAI METODISTAI Metodistai – krikščioniška denominacija, susikūrusi XVIII amžiuje Jungtinėje Karalystėje. Metodistų bažnyčios įkūrėjas žymus anglų pastorius John Wesley. Terminas metodistai kilo iš taip pasivadinusios mažos Oksfordo studentų grupės, veikusios 1729 m. ir 1735 m. Metodistų tikslas buvo kuo labiau įsigilinti į Biblijos tekstus, susilaikyti nuo prabangos, linksmybių bei sistemingai badauti savo dvasingumo labui. XVIII amžiuje metodistai dažnai lankydavo Anglijos vargšus, sergančiuosius ir kalinius.

Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį „Krikščionystės sargas“, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kt. veikla. Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d. 1997 m. sausio 8 d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia.

Kauno jungtinė metodistų bažnyčia Dabar Lietuvoje veikia 8 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotos bažnyčios Biržuose, dvi Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, bei kuriasi naujos bendruomenės Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Ukmergėje. Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir humanitarinę, socialinę, ekumeninę bei leidybinę veiklą.

EVANGELIKAI REFORMATAI

Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.

Jonas Kalvinas Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.). Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais)

Dievo garbinimas neturi būti paremtas žmogiškais pageidavimais, bet paties Dievo apreiškimu savo Žodyje ir tai, kad dvasinis tarnavimas turi būti sąmoningas. Emocinis elementas nėra pašalinamas iš apeigų. Dvasinis tarnavimas, apeigos kaip ir tikėjimas yra visa asmenybę apimantis veiksmas. Todėl jis apima ne tik teologinę, bet liturginę ir praktinę tikinčiųjų gyvenimo sritis. Esminis reikalavimas- vienam Dievui garbė.

Apeigas sudaro pamaldos, šventės, proginiai patarnavimai ir pašventinimo aktai. Išskiriami du tipai pamaldų: paprastos ir su šv.Vakariene. Paprastų pamaldų metų yra bendras surinkimo giedojimas, maldos - įžangos, atgailos ir pagrindinė, kuri baigiama Viešpaties malda (Mat. 6, 6 -13b), Švento Rašto skaitymas, tikėjimo išpažinimas, pamokslas ir palaiminimas. Šventos Vakarienės metu prisideda: tam skirtos maldos ir giesmės, dalis skirta pasiruošimo komunijai, išpažinties, nuodėmių atleidimo skelbimo, pašventinimo maldos, Testamentas, Komunijos dalinimas dviems abiem pavidalais - duona ir vynas, padėkos malda ir palaiminimas.

Apeigų metu įšventinti dvasininkai naudoja liturginį juodą rūbą (talarą). Krikštas daugeliu požiūriu panašus į Romos katalikų ar evangelikų liuteronų, tačiau visai nenaudojamas (ir apskritai bet kokiose ev. reformatų apeigose) paženklinimas kryžiaus ženklu (žegnojimas), nėra specialių krikšto rūbų vaikams bei nenaudojami ir nedovanojami jokie papildomi simboliniai elementai kaip žvakės, kryželiai ir pn.

Vietoje kurioje vyksta dvasinis tarnavimas nenaudojama jokie simboliniai elementai ar kita atributika (paveikslai, skulptūros, krucifiksai). Naudojami tik reikmenys apeigoms: Biblija, Dievo stalas (vietoje altoriaus), sakykla, žvakės apšvietimui, krikšto indas (krikšto metu), Komunijos indai (šv. Vakarienės metu), giesmių skelbimų lentos, vargonai, bažnyčių varpai.

Aplinka gali būti puošiama gėlėmis ar kitokia žaluma, audekliniais užtiesalais (gali būti parinkti pagal liturgines metų spalvas) su išsiuvinėta ornamentika ir šv. Rašto eilutėmis. Bažnyčių vidus jos dalys puošiamos ornamentika ar ornamentiniais drožiniais. Pamaldoms ar kitoms dvasinėms apeigoms gali būti pritaikomi tam kartui bet kokios patalpos, taip pat ir atviroje erdvėje.

JUDAIZMAS

Dovydo žvaigždė Judaizmas – judėjų kultūra ir religija. Tai vienas seniausių ir vis dar praktikuojamas monoteistinis tikėjimas. Judaizmo šaknys siekia pirmykščius senovės žydų klajoklių genčių, gyvenusių II tūkstantmetyje pr. m. e., tikėjimus. Iš judaizmo doktrinos išaugo dvi pasaulinės monoteistinės religijos – krikščionybė ir islamas. Jos dar vadinamos abraominėmis religijomis. Ši religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje ir išsilaikė iki mūsų dienų. Judaizmo pasekėjai daugiausia yra žydai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse.

Žydai teigia, kad judaizmas yra "labiau gyvenimo būdas, negu religija".

JUDAIZMO ŠVENTĖS Roš ha - šana (ראשׁ הַשָּׁנָה) – Naujieji metai; Jom Kipuras (יוֹם הַכִּפּוּרִים) – Teismo arba Atpirkimo diena; linksma šventė Simchat Tora (שִׂמְחַת תּוֹרָה) – Toros džiaugsmas. Žiemą švenčiama Chanuka (חֲנֻכָּה) – žydų pergalės II a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams politeistinę helenų religiją, garbei. Purim (פורים) – linksmiausia šventė, primenanti žydų išsigelbėjimą nuo perso Hamano, siekusio išnaikinti judėjus (Esteros knyga), kai visi linksminasi, dažnai dėvėdami kaukes, o vyrams per Purim leidžiama prisigerti daug vyno. Svarbiausia pavasario šventė – Pesach (פֶּסַח), kuri švenčiama išsivadavimui iš egiptiečių vergovės prisiminti.

Košerinis maistas Viena svarbiausių judėjų religinio gyvenimo ypatybių – tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebrajų כָּשֵׁר kašer – tinkamas). Šitie įstatymai remiasi Toroje, Kunigų knygoje 11:1 ir Pakartoto Įstatymo knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, o taip pat apie maisto paruošimo būdus (draudžiama maišyti pienišką ir mėsišką valgius, vartoti majonezą, grietinę su mėsa, vartoti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruoštą vyną ir kt.) Rabinai košerinį maistą laiko sveikuoju maistu, kurį vartojant judėjai galėtų išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą. Košeriniame maiste dažnai vartojamos daržovės, bei jame vengiama vienu metu maišyti pieniškus ir mėsiškus produktus, kurie pilve sukeltų maisto rūgimą ar puvimą.

KARAIMŲ JUDAIZMAS

KARAIMŲ JUDAIZMAS – judaizmas, atmetantis Talmudo knygos įstatymus bei didesnį dėmesį skiriantis viso Tanacho skaitymui. Lietuvoje praktikuoja karaimai. Daugiausiai karaimų gyvena Lenkijoje, Turkijoje, Egipte, Prancūzijoje, Izraelyje, JAV bei Lietuvoje.

Karaimų kenesa Trakuose

Medžiagą parengė vyr. tikybos mokytoja N. Partauskienė NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: http://lt.wikipedia www.bernardinai.lt www.ldm.lt Mūsų tikėjimo šviesa.Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys. Kaunas.:”Šviesa”, 1992. KBK.LKB Tarpdiecezinė Katechetikos Komisijos leidykla. Kaunas, 1996. Medžiagą parengė vyr. tikybos mokytoja N. Partauskienė