Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012-02-08

Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę; teikti metodinę pagalbą mokyklų bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais; pagal kompetenciją teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojams ir visų lygmenų švietimo vadybininkams; kaupia, analizuoja, interpretuoja statistinius duomenis, švietimo tyrimų rezultatus ir kitą informaciją apie švietimo būklę;

2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas 2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 2002-02-28, Nr. 302 2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”. 2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92) 2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita) 2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367) 2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas) 2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)

2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas 2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 2002-02-28, Nr. 302 2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”. 2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92) 2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita) 2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367) 2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas) 2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)

1. Mokyklos kultūra 2. Ugdymas ir mokymasis 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui 5. Mokyklos strateginis valdymas 2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas (5) 3.1. Pažanga (2) 4.1. Rūpinimasis Mokiniais (2) 5.1. Mokyklos strategija (4) 1.1. Etosas (6) 4.2.Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba (3) 2.2. Pamokos organizavimas (3) 5.2.Mokyklos įsivertinimas (2) 1.2. Pažangos Siekiai (3) 3.2. Mokymosi pasiekimai (3) 2.3. Mokymo kokybė (5) 5.3. Vadovavimo stilius (2) 4.3. Spec. mokymosi poreikių tenkinimas (2) 1.3. Tvarka (2) 5.4. Personalo valdymas (3) 2.4. Mokymosi kokybė (3) 1.4. Mokyklos ryšiai (3) 4.4. Pagalba planuojant karjerą (3) 5.5. Materialinių išteklių valdymas (3) 2.5. M. ir m. diferenciavimas (2) 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas (2) 2.6. Vertinimas ugdant (3)

ŠĮ 37 straipsnis. Švietimo kokybė 4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. 5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

Kodėl NMVA svarbūs mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai? Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje ir numatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį. Mokyklos galėtų gauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti, galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais. Mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus. Iš „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijų” 2009-03-30 Nr. ISAK-607

DUOMENYS INFORMACIJA ŽINIOS ALTERNATYVOS SPRENDIMAI

2004 - 2011 m. Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ką sužinojome iš gautų rezultatų? Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?

Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Priimant mokyklų atsakymus kaip nekvestionuojamus, galima numatyti, kokios pagalbos mokykloms reikėtų labiausiai. Svarbu buvo išsiaiškinti, ką mokyklos laiko stipriausiomis veiklos sritimis, ką mokyklos laiko silpniausiomis veiklos sritimis, kokius veiklos aspektus mokyklos pasirengusios tobulinti.

Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ką sužinojome iš gautų rezultatų? Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?

2005-06 m. m. 2007-08 m. m. 2008-09 m. m. sav. 2009-10 m. m. (IT) 2010-11 m. m. Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus Kokius rodiklius buvote pasirinkę tobulinti ir kuriuos iš jų realiai patobulinote. Kiek ikimokyklinių įstaigų įsivertina veiklą? Ar naudoja duomenis strateginiam planui rengti? Kontekstinė informacija. Organizavimo ypatumai. Kam naudojami duomenys? Kiek mokyklų tęsia įsivertinimą? Kokia metodika vadovaujasi? Koks planavimo ciklas? Kam naudojami duomenys? (ar naudoja mokinių pasiekimams ir pažangai gerinti?) Kokius rodiklius jau patobulinot? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai? Kokių kompetencijų trūksta? Geroji patirtis Kokie pokyčiai? Koks poveikis mokinių pasiekimams? Iš kur žinote? 4 lygio iliustracija

Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ką sužinojome iš gautų rezultatų? Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?

2004-2005 m. m. rezultatai (N- 1214) Prioritetine veiklos sritimi mokyklos laikė „Mokymąsi ir ugdymą” - jis dažniausiai minimas prie privalumų, trūkumų ir pasirinkimo tobulinti. Mokinių pasiekimų rodikliams buvo skirta per mažai dėmesio; mokyklos beveik nestebėjo mokinių daromos pažangos. Kaip svarbiausią problemą mokyklos įvardijo mokinių nenorą ir nemokėjimą mokytis, nesiedamos to su mokytojų darbu. Mokyklos dažniausiai rinkosi trūkumų šalinimo strategiją, nesuvokdamos, kad veiklą galima gerinti remiantis stiprybėmis. Analizė pateikta 2006 m. trumpraštyje “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?” Duomenis analizavo dr. Vaiva Vaicekauskienė ir Jolanta Navickaitė

Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą. 2006-2007 m. m. rezultatai Tobulinti pasirinkta veikla dažniausiai sutampa su mokyklų nurodytais veiklos trūkumais: mokinių mokymosi motyvacija ir mokinių atsakomybe, savarankiškumu, aktyvumu mokantis Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą. Mokyklos nemato ryšio tarp rodiklių, visa veikla mokykloje yra susijusi – tobulinant vieną stipriąją veiklą sumažėtų ir kitos veiklos spragų. J. Navickaitė „Ar įmanoma valdyti duomenų srautus mokykloje?” (“Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos”, 2008)

2008-2009 m. m. mokyklų įsivertinimo rezultatai Įsivertinimo procesus tęsia 1115 (80,3%) Įsivertinimo rekomendacijomis (2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607) rėmėsi 430 (38,6%) Vidaus audito aprašu (2007 m. liepos 18 d. Nr. ISAK-1469) rėmėsi 568 (51%) Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002 m. vasario 28 d. Nr. 302) rėmėsi 77 (6,9%) Savo sukurtąja įsivertinimo metodika rėmėsi 26 (2,3%) Kita metodika rėmėsi 13 (1,2%)

Strateginio planavimo ciklas mokyklose 2009 m. Metinė programa rengiama kalendoriniams metams 575 mokyklos Metinė programa rengiama mokslo metams 813 mokyklų

2008-2009 m. m. įsivertinimo rezultatai Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui. Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę. Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą. Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti. Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję

Mokyklos veikos tobulinimo ciklas planavimas vertinimas įgyvendinimas planavimas vertinimas įgyvendinimas planavimas vertinimas įgyvendinimas

2009-10 m. m. (IT) Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus Kokius rodiklius jau patobulinote? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai? Kokių kompetencijų trūksta? Geroji patirtis

2009-2010 m. m. įsivertinimo rezultatai (N- 1100) Tobulinti pasirinko: mokinių mokymosi motyvaciją (2.4.1.), mokinių mokėjimą mokytis (2.4.2.), tėvų pagalbą mokantis (4.5.1.), tėvų švietimą (4.5.2.). „Mokyklų savęs vertinimo rezultatai”, J. Navickaitė, D. Navickaitė, „Švietimo naujienos” 2010, Nr. 11 (300)

Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100) Tik nedidelė dalis mokyklų užbaigia įsivertinimo ciklą – patobulina veiklą ir pamatuoja sėkmę TIK įsivertino Pasikalbėjo apie sėkmę, tikėtina, konstruktyviai

Kokie pokyčiai įvyko, tobulinant pasirinktus rodiklius? 2.4. Mokymosi kokybė Mokinių mokymosi motyvacija (2.4.1.) mokinių mokėjimas mokytis (2.4.2.) Aktyviau bendradarbiavo metodinės grupės; Atlikti išsamesni motyvacijos tyrimai; Paruoštos atmintinės mokiniams “Kad mokytis būtų įdomiau”; mokytojai sukūrė filmą apie antimotyvaciją; skirta daugiau valandų diferencijavimui ir konsultacijoms; organizuoti moduliai skirtingų poreikių ir gebėjimų mokiniams Pagerėjo lankomumas; namų darbų atlikimas ir mokinių įsitraukimas į pamoką, mokymosi pažanga; projektinė veikla; bendradarbiavimas su tėvais Atsirado glaudesnis ryšys tarp mokinių savivaldos ir pedagogų, mokiniai dalykiškai vertina savo mokymąsi. 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas tėvų pagalba mokantis (4.5.1.) tėvų švietimas (4.5.2.). Visi tėvai priregistruoti elektroniniame dienyne, specialistų konsultacijos tėvams; paskaitų ciklas pagal koncentrus tėvams rūpimais klausimais; rekomendacijos mokytojams, kaip dirbti su tėvais; tėvams lankstinukai- atmintinės; tėvai įtraukti į projektus; susibūrė tėvų savanorių klubas; Suaktyvėjo tėvų dalyvavimas mokyklos veikoje; sustiprėjo ryšiai tarp klasių auklėtojų, tėvų ir administracijos; ................

Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010-2011 m. m Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010-2011 m. m. įsivertinimo duomenimis   

Grįžtamasis ryšys pagal mokyklų tipus Anketas atsiuntė 87,5% visų Lietuvos mokyklų Mokyklos tipas Atsakomumas (%) Jaunimo mokykla 94,4 Pagrindinė mokykla 93,3 Gimnazija 93,1 Sanatorinė mokykla 88,9 Vidurinė mokykla 84,9 Pradinė mokykla Mokykla-darželis 82,5 Suaugusiųjų mokykla 82,4 Specialioji mokykla 59,7 Vaikų socializacijos centras 25,0

Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą (N=1156)

Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal lokalizaciją (N=1156)

2010-2011 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1156) -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulintini mokyklų veiklos aspektai Vidaus įsivertinimo rezultatai 2010-2011 m. m. (N=1156) Išorės vertinimo rezultatai 2010-2011 m.m. (N=100) Mokymosi motyvacija (2.4.1. ) Mokymo veiklos diferencijavimas (2.5.2.) Mokėjimas mokytis (2.4.2. ) Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.) Tėvų pagalba mokantis (4.5.1.) Išmokimo stebėjimas (2.3.4.) Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2. ) Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.) Tėvų švietimo politika (4.5.2.) Vertinimas kaip pažinimas (2.6.1.) -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008 m. m. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010 m. m. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija   Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2.4.1. Mokymosi motyvacija x x  2.4.2. Mokėjimas mokytis X 2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas 4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas 4.2.1. Pagalba mokantis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 1.1.6. Klasių mikroklimatas 4.2.2. Psichologinė pagalba

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija   Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2.4.1. Mokymosi motyvacija x x  2.4.2. Mokėjimas mokytis X 2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas 4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas 4.2.1. Pagalba mokantis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 1.1.6. Klasių mikroklimatas 4.2.2. Psichologinė pagalba

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija   Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2.4.1. Mokymosi motyvacija x x  2.4.2. Mokėjimas mokytis X 2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas 4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas 4.2.1. Pagalba mokantis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 1.1.6. Klasių mikroklimatas 4.2.2. Psichologinė pagalba

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija   Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2.4.1. Mokymosi motyvacija x x  2.4.2. Mokėjimas mokytis X 2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas 4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas 4.2.1. Pagalba mokantis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 1.1.6. Klasių mikroklimatas 4.2.2. Psichologinė pagalba

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas   Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė 1.1.4. Bendruomenės santykiai x 1.1.6. Klasių mikroklimatas 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 2.4.1. Mokymosi motyvacija 2.4.2. Mokėjimas mokytis X 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika 4.2.1. Pagalba mokantis 4.2.2. Psichologinė pagalba 4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas 4.3.2. Gabių vaikų ugdymas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas   Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė 1.1.4. Bendruomenės santykiai x 1.1.6. Klasių mikroklimatas 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 2.4.1. Mokymosi motyvacija 2.4.2. Mokėjimas mokytis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika 4.2.1. Pagalba mokantis 4.2.2. Psichologinė pagalba 4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas 4.3.2. Gabių vaikų ugdymas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas   Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė 1.1.4. Bendruomenės santykiai x 1.1.6. Klasių mikroklimatas 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 2.4.1. Mokymosi motyvacija 2.4.2. Mokėjimas mokytis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika 4.2.1. Pagalba mokantis 4.2.2. Psichologinė pagalba 4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas 4.3.2. Gabių vaikų ugdymas 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika

Tikslinė imtis 352 mokyklos (30,4%) Mokyklos tipas Dažnis Lokalizacija Gimnazija 57 (16,2%) Vidurinė 66 (18,8%) Pagrindinė 158 (44,9%) Pradinė 18 (5,1%) Mokykla-darželis 24 (6,8%) Suaugusiųjų/ Jaunimo Specialioji 9 (2,5%) Sanatorinė 2 (0,7%)  Lokalizacija  Dažnis Didmiestis 91 (25,9%) Miestas 102 (29,0%) Miestelis/ kaimas 159 (45,2%)

Duomenų analizės metodai Turinio analizė Aprašomoji statistika (dažniai, procentinė išraiška) Dažnių lentelės, χ2 suderinamumo kriterijus

Veikia mokinių ir mokytojų skatinimo sistema.. Iniciatyvos, sprendimai, poslinkiai, pokyčiai mokykloje patobulinus pasirinktuosius rodiklius Tobulinimo poveikis mokinių pažangai ir pasiekimams Pagrįskite tobulinimo poveikį mokinių pažangai ir pasiekimams Sukurta veiksminga mokytojų budėjimo sistema, užtikrinusi tvarką mokykloje pertraukų metu; Mokinių lankomumo reglamentavimo tvarka, sumažinusi pamokų be pateisinamos priežasties praleidinėjimą. Pakoreguotos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės, apibrėžtos kontrolės priemonės. Veikia mokinių ir mokytojų skatinimo sistema.. Santykiai tarp mokinių, mokytojų ir mokinių pagerėjo. Sumažėjo pamokų praleidinėjimas Paskatinti mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo ugdymo renginiuose, projektuose ir pan.; būna įvertinami 5-8 klasių mokiniai nepraleido nė vienos pamokos be pateisinamos priežasties; Tik apie 10 proc. 9-10 klasių mokinių praleidžia daugiau kaip 15 pamokų per mėnesį; Daugiau nei 70 % mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje; Gerai besimokantys, aktyviai dalyvaujantys meninėje, projektinėje, sportinėje, prevencinėje veikloje mokiniai paskatinti išvyka į Kaliningradą.

Pokyčiai mokykloje -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Pokyčiai mokykloje: kas iš to? -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Kaip sekėsi tobulinti mokymosi kokybę (2.4.)? 2.4.1. Mokymosi motyvaciją tobulinti pasirinko 247 mokyklos (21,3 %) 2.4.2. Mokėjimą mokytis tobulinti pasirinko 241 mokyklos (20,8 %) 2.4.3. Mokymąsi bendradarbiaujant tobulinti pasirinko 117 mokyklos (10,2)

-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Kaip sekėsi tobulinti tėvų pedagoginį švietimą (4.5.)? 4.5.1. Tėvų pagalbą mokantis tobulinti pasirinko 165 mokyklos (14,3 %) 4.5.2. Tėvų švietimo politiką tobulinti pasirinko 144 mokyklos (12,5 %)

Tėvų švietimas ir jo poveikis -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Sunkiausiai sekėsi tobulinti pagalbą planuojant karjerą (4.4.) 4.4.1. Pagalbą renkantis mokymosi kryptį tobulinti pasirinko 33 mokyklos (2,9% mokyklų) 4.4.2. Pagalbą renkantis mokyklą tobulinti pasirinko 29 mokyklos (2,5 % mokyklų)

Pagalbos planuojant karjerą tobulinimas -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Mokykloms geriausiai sekėsi tobulinti pamokos organizavimą (2.2.) 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimą tobulinti pasirinko 92 mokyklos (8% mokyklų) 2.2.2. Pamokos struktūros kokybę tobulinti pasirinko 110 mokyklos (9,5% mokyklų) 2.2.3. Klasės valdymą tobulinti pasirinko 82 mokyklos (7,1% mokyklų)

Pamokos organizavimo tobulinimas

“… naujovės taikymas mokykloje dažnai keičia ne kurią nors vieną jos veiklos sritį, bet visą veiklos sistemą, nes mokykla yra sudėtinga organizacija.” * * J. Navickaitė, V. Vaicekauskienė (2006) “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?” Švietimo problemos analizė, Nr. 2(5)

Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010-2011 m Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010-2011 m. m. mokyklų įsivertinimo duomenimis) -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Ką sužinojome iš gautų rezultatų? Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?

kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokytojams; 2009-2010 m. m. klausėme mokyklų kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokytojams; kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokyklų vadovams; kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalinti mokyklos N savivaldybės (28 mokyklos) atsakymai:

Kokių kompetencijų trūksta mokytojams ir vadovams vykdant įsivertinimą Kompetencijų trūkumas mokytojams vadovams Tiriamosios veiklos kompetencijos 10 mokyklų 5 mokyklų Vadybinių įgūdžių ir žinių 1 mokyklos 7 mokyklų Iliustracijų kūrimo 4 mokyklų - Įsivertinimo instrumentų rengimo Patirties, motyvacijos, laiko, praktikos 8 mokyklų Kompetencijų pakanka 2 mokyklų

Kokių kompetencijų trūksta mokykloms Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti Mokytojams trūksta kompetencijų kuriant įsivertinimo instrumentus. Naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, sudaryti diagramas analizuojant audito išvadas; susisteminti ir pateikti informaciją raštu kaip mokykloje sukurti savitą, bet veiksmingą ir duodančią apčiuopiamų rezultatų, savo veiklos vertinimo sistemą Pagrindinė problema - metodikų gausa ir kaita Anketų sudarymo patirtimi Jau 2 metus sėkmingai naudojame Focus grupės metodą, leidusį optimaliai pamatuoti ar patikslinti kitais metodais analizuotus mokyklos veiklos aspektus. Pasisekė platųjį įsivertinimą atliekant sukurti e- anketą, vėliau palengvinusią statistinių duomenų apdorojimą. mokykla dalyvaudama MSTP turi veiklos stebėsenos poskyrį, kuris užtikrina optimaliai atlikti savęs vertinimo procesus mokykloje. Mokykla pritaikė įsivertinimo rekomendacijas, pagal jas suformavo sau priimtiną įsivertinimo modelį, kurio rodikliai atitinka bendrųjų rekomendacijų rodiklius.

Kokių kompetencijų trūksta mokykloms Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti Gimnazijos vadovai yra išklausę įvairius kursus ar dalyvavę seminaruose, kuriuose buvo mokoma atlikti vidinį auditą. Todėl mokyklos veiklos vertinimo organizavime bei vykdyme gimnazijos vadovams kompetencijos pakanka. šiuo metu esamų kompetencijų pakanka daugumai darbo grupės narių Šią mokyklų patirtį gali panaudoti savivaldybėje esantis švietimo centras

Kokia metodinė pagalba teikiama Metodiniai leidiniai: „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos” (patirties knyga), 2008 ; „Mokyklų savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija”, 2009; „Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos”, 2010; „Žingsniai link veiksmingo planavimo. Švietimo veiklos planavimo rekomendacijos”, 2010; „Plano įgyvendinimo sėkmės rodikliai“, parengtas spaudai leidinys, 2012; Visi šie leidiniai yra kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje ir elektroninėje erdvėje www.nmva.smm.lt

Kokia metodinė pagalba teikiama Seminarai mokyklų vadovams ir mokytojams „Įsivertinimo instrumentai ir jų naudojimas” (ES projekto konsultantų seminarai visose savivaldybėse 2010 m. gruodžio mėn. iš projekto lėšų)– 63 seminarai, 1585 dalyviai „Mokyklos įsivertinimo instrumentų taikymas mokykloje“ (įsivertinimo konsultantų seminarai 2011-2012 m. iš kvalifikacijos lėšų) - 67 seminarai, 1744 dalyviai Seminarai savivaldybių švietimo skyrių specialistams „Mokyklos vertinimo reikšmė šiuolaikinio ugdymo, ugdymosi tobulinimui” Metodinė medžiaga portale www.emokykla.lt mokykloms, savivaldybių švietimo specialistams

Įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 17 mokyklų (1,3%) 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė apie savo padarytą pažangą pasiremdami įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis

DUOMENYS INFORMACIJA ŽINIOS ALTERNATYVOS SPRENDIMAI