8 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ PROFESINIS INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS IR ORIENTAVIMAS KAIŠIADORIŲ RAJONO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE Tyrimo ataskaitą parengė – Sonata.

Παρουσίαση με θέμα: "8 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ PROFESINIS INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS IR ORIENTAVIMAS KAIŠIADORIŲ RAJONO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE Tyrimo ataskaitą parengė – Sonata."— Μεταγράφημα παρουσίασης:

1 8 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ PROFESINIS INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS IR ORIENTAVIMAS KAIŠIADORIŲ RAJONO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE Tyrimo ataskaitą parengė – Sonata Lažauninkienė, Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centro metodininkė

2 Tyrimo problema. Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas vykdomas nesistemingai, paviršutiniškai ir tik iš dalies atitinka mokinių poreikius.

3 Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas.

4 Tyrimo metodika ir organizavimas.
Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėn. – liepos mėn. Statistinis imties dydžio nustatymas buvo atliekamas naudojant Paniotto formulę: n = 1/ (Δ2 + 1/N) Tiriamieji - Kaišiadorių rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8-12 klasių mokiniai. Anketos pildymui buvo pateikiamos ir jų surinkimas vykdomas dvejose Kaišiadorių rajono gimnazijose, dvejose pagrindinėse mokyklose ir vienoje progimnazijoje. Tyrimo metu į anketos klausimus atsakė 294 mokinių.

5 Tyrimo tikslas - nustatyti, kokios mokinių galimybės Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose pasinaudoti profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugomis.

6 Tyrimo uždaviniai: Ištirti mokinių profesijos rinkimosi motyvus ir veiksnius. Išsiaiškinti, kokios informacijos profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo klausimais gavimo galimybės Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Ištirti mokykloje teikiamų profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugų raišką, kokybę ir efektyvumą.

7 Tyrimo rezultatai (1) Profesijos rinkimosi motyvai (proc.)
Eil. Nr. Man svarbiausia renkantis profesiją yra Svarbu Mažai svarbu Nesvarbu Neatsakė 1.  Pažinti save (savo gabumus, interesus, vertybes) 89,12 9,5 1,0 0,3 2.  Žinoti, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos pasirinktai profesijai 82,3 17,0 3.  Sužinoti apie aukštąsias ir profesines mokyklas ir jose ruošiamus specialistus 71,0 26,5 2,04 4.  Sužinoti įsidarbinimo galimybes pagal specialybę 85,3 13,6 0,6 5.  Profesijos populiarumas 38,4 47,9 13,2 6.  Karjeros galimybės 83,3 14,6 1,7 7.  Būsimo atlyginimo dydis 78,5 20,4 8.  Profesijos prestižas 48,6 45,9 5,1 9.  Asmens gabumai 84,3 12,2 2,3 10.  Kita (.....) 0,0

8 Pirsono chi kvadrato kriterijus
Tyrimo rezultatai (2) Savęs pažinimo svarba renkantis profesiją pagal amžių (proc.) Eil. Nr. Man svarbiausia renkantis profesiją yra: Klasė Pirsono chi kvadrato kriterijus 8 9 10 11 12 1 Pažinti save (savo gabumus, interesus, vertybes) 89 88 90 94 93 ﻼ² = 296,725, p = 0,000 2 Žinoti, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos pasirinktai profesijai 83 84 67 ﻼ² = 302,255, p = 0,043 3 Sužinoti apie aukštąsias mokyklas ir profesines mokyklas ir juose ruošiamus specialistus 73 71 75 ﻼ² = 298,737, p = 0,000 4 Sužinoti įsidarbinimo galimybes pagal specialybę 82 87 ﻼ² = 302,974, p = 0,000 5 Profesijos populiarumas 44 39 40 31 27 ﻼ² = 299,043, p = 0,000 6 Karjeros galimybės 79 92 72 ﻼ² = 305,385, p = 0,000 7 Būsimo atlyginimo dydis 85 77 69 ﻼ² = 312,959, p = 0,000 Profesijos prestižas 49 56 50 28 ﻼ² = 305,470, p = 0,000 Asmens gabumai 81 ﻼ² = 102,790, p = 0,000

9 Tyrimo rezultatai (3) Mokinių profesinis apsisprendimas (proc.)

10 Tyrimo rezultatai (4) Mokinių profesinio neapsisprendimo priežastys (proc.)

11 Tyrimo rezultatai (5) Profesijos rinkimosi veiksniai pagal amžių (proc
Įtakos renkantis būsimą profesiją man turi: Klasė Pirsono chi kvadrato kriterijus 8 9 10 11 12 Savęs pažinimas 64 77 79 83 100 ﻼ² = 306,877, p = 0,000 Profesijų pasaulio žinojimas 51 54 40 53 67 ﻼ² = 300,342, Profesijos populiarumas 45 41 35 36 33 ﻼ² = 298,258, Profesijos prestižas 50 42 ﻼ² = 303,866, Įsidarbinimo ir karjeros galimybės 85 84 88 80 ﻼ² = 296,128, Atlyginimo dydis 78 73 ﻼ² = 297,400, Žiniasklaidos teikiama informacija 38 23 28 ﻼ² = 300,088, Susitikimai su įvairių profesijų atstovais 69 60 56 ﻼ² = 310,789, Tėvai 46 47 ﻼ² = 297,735, Draugai 16 19 22 ﻼ² = 301,593, Profesijos patarėjas ﻼ² = 305,201, Mokytojų, klasės auklėtojo, psichologo patarimai 31 ﻼ² = 155,551, Kita (įrašykite)

12 Tyrimo rezultatai (6) Papildomo ugdymo užsiėmimų profesinio švietimo klausimais poreikis pagal amžių (proc.)

13 Tyrimo rezultatai (7) Informacijos gavimo galimybės renkantis profesiją
Eil. Nr. Informaciją apie pasirinktą profesiją gavau iš: Daug Mažai Jokios 1 Interneto svetainių (AIKOS, Google, Profesijų pasaulis, 42 33 24 2 Žiniasklaidos priemonių (radijas, televizija, laikraščiai) 30 46 3 Įvairios spausdintinės medžiagos (knygos, lankstinukai) 20 4 Tėvų 45 40 15 5 Draugų 27 48 25 6 Darbo biržos darbuotojų 13 57 7 Profesijos patarėjo 8 Dalykų mokytojų 38 43 19 9 Klasės auklėtojo 39 34 10 Kita

14 Tyrimo rezultatai (8) Informacijos gavimo galimybės renkantis profesiją pagal mokyklos tipą
Eil. Nr. Informaciją apie pasirinktą profesiją gavau iš: Progimnazija Gimnazija Pagrindinė mokykla Pirsono chi kvadrato kriterijus 1 Interneto svetainių (AIKOS, Google, Profesijų pasaulis, 32 46 41 ﻼ² = 19,465, p = 0,003 2 Žiniasklaidos priemonių (radijas, televizija, laikraščiai) 27 24 ﻼ² = 22,139, p = 0,001 3 Įvairios spausdintinės medžiagos (knygos, lankstinukai) 29 33 37 ﻼ² = 12,306, p = 0,055 4 Klasės auklėtojo 22 25 39 ﻼ² = 13,532, p = 0,035

15 Pirsono chi kvadrato kriterijus
Tyrimo rezultatai (9) Informacijos apie profesijos pasirinkimo kelius nepakankamumo vertinimas pagal klasę Eil. Nr. Renkantis profesiją man trūksta informacijos apie: Klasė Pirsono chi kvadrato kriterijus 8 9 10 11 12 1 Profesijos pasirinkimo kelius 55 62 50 61 33 ﻼ² = 305,176, p = 0,000 2 Tinkamumą pasirinktai profesijai 64 53 44 56 40 ﻼ² = 303,568, 3 Tolesnio mokymosi ir studijų galimybes 58 52 ﻼ² = 307,598, 4 Stojimo į profesinio ugdymo institucijas tvarką bei reikalavimus 49 38 47 ﻼ² = 303,740, 5 Specialybes (specialybių mokymo programos, kvalifikacijos, darbo vietos) 48 ﻼ² = 302,374,  6 Profesijos keliamus reikalavimus ﻼ² = 303,004, 7 Situaciją darbo rinkoje ir jos poreikius 67 ﻼ² = 299,419,

16 Tyrimo rezultatai (10) Asmenys, kurie konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais (proc.)
Tave konsultuoja profesijos pasirinkimo klausimais: Dažnai Retai Niekada Klasės auklėtojas 24 40 35 Dalyko mokytojas 21 51 27 Socialinis pedagogas 13 14 53 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui 12 33 54 Psichologas 10 28 62 Profesijos patarėjas 19 48 Tėvai 56 32 11 Giminaičiai 42 17 Bendramoksliai 26 49 25 Vyresni draugai 23 Kita (įrašykite)

17 Tyrimo rezultatai (11) Galimi pagalbininkai renkantis profesiją (proc
Eil. Nr. Mokykloje profesijos pasirinkime galėtų padėti: Daug Mažai Jokios 1 Klasės auklėtojas 48 39 12 2 Dalyko mokytojas 62 29 9 3 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui 33 44 23 4 Bibliotekininkės 20 47 5 Psichologas 28 42 30 6 Socialinis darbuotojas 32 45 22 7 Profesijos patarėjas 70 10 8 Kita

18 Tyrimo rezultatai (12) Mokykloje vykstančių profesinio informavimo renginių vertinimas (proc.)
Eil. Nr. Mokykloje vykstančius profesinio informavimo renginius vertinu: Puikiai Vidutiniškai Prastai Neturiu nuomonės 1 Klasės valandėlės profesinio informavimo temomis 22 35 28 15 2 Susitikimai su profesinio informavimo specialistais 31 18 16 3 Susitikimai su įvairių profesijų atstovais 34 30 23 13 4 Ekskursijos į miesto, rajono, šalies įmones, organizacijas 24 5 Susitikimai su profesinių ir aukštųjų mokyklų studentais 6 Pokalbiai su profesijos patarėju (-ais) 25 7 Kita

19 Tyrimo rezultatai (13) Mokykloje gaunamos pagalbos vertinimas profesijos pasirinkimo klausimais (proc.)

20 Tyrimo rezultatai (14) Mokyklos profesinio informavimo sistemos gerinimo faktoriai (proc.)
Eil. Nr. Kad mokykloje profesinio informavimo sistema veiktų geriau, reikia: Taip Ne Nežinau Neatsakė 1 Asmeninių pokalbių su klasės auklėtojų 52 25 23 9 2 Asmeninių pokalbių su psichologu 36 40 22 3 Asmeninių pokalbių su profesijos patarėju 74 12 13 4 Asmeninių pokalbių su direktoriaus pavaduotoja(-u) ugdymui 39 5 Susitikimų su įvairių profesijų atstovais 83 7 10 6 Susitikimų su darbo biržos atstovais 57 18 Ekskursijų ir vizitų į įmones 73 14 8 Papildomo ugdymo pamokų apie pasiruošimą karjerai 66 19 15 Klasės valandėlių profesinio informavimo klausimais 56 26 Kino filmų apie profesijų pasaulį 54 21 11 Mokyklos radijo valandėlių apie profesinį informavimą Specialios literatūros bibliotekoje 50 29 20 Parodų, stendų su informacija apie profesijas 62 16 Paskaitų profesijos pasirinkimo tema 71 Konkursų, viktorinų, debatų apie profesijų pasaulį Profesinio informavimo savaitės, dienų 59 17 Seminarų Prieigos prie interneto, kad galėtų pasinaudoti internetinių svetainių teikiama informacija Kita

21 IŠVADOS (1) Merginos atsakingiau žvelgia į profesijos pasirinkimą nei vaikinai. Svarbiausias motyvas renkantis profesiją joms tampa savęs pažinimas, po to žinios, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos pasirinktai profesijai bei asmeniniai gebėjimai. Savęs pažinimo motyvas renkantis profesiją yra svarbiausias 11 kl. mokiniams, tačiau ir baigiamojoje 12 klasėje šis motyvas išlieka labai aktualus. Jis čia rūpi šiek tiek mažiau, kadangi 12 klasėje mokiniai yra daugiau ar mažiau apsisprendę, kokį profesinį kelią pasirinks, tai priklauso nuo baigiamųjų egzaminų rezultatų. 10 klasių mokiniams svarbiausi motyvai renkantis profesiją yra karjeros galimybės, asmens gebėjimai bei žinios apie įsidarbinimo galimybes pagal specialybė. 9 klasės mokiniams svarbiausias motyvas renkantis profesiją yra savęs pažinimas, o 8 klasės mokiniams – karjeros galimybės.

22 IŠVADOS (2) Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose profesinis informavimas vyksta nesistemingai ir siaurai. Mokiniams trūksta informacijos apie profesijas, jos rinkimosi kelius ir pan. Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams daugiausia įtakos renkantis profesiją turi objektyvieji (išoriniai) veiksniai (darbo rinka), tačiau ne mažiau svarbus ir subjektyvusis (vidinis) veiksnys – savęs pažinimas.

23 IŠVADOS (3) 8-11 klasių mokiniams labiau nei 12 klasių mokiniams reikalingi papildomi užsiėmimai, padedantys profesiniam pasirinkimui. Mokiniai turi mažai informacijos apie juos dominančias profesijas. Apie jas daugiausiai sužino iš interneto svetainių, žiniasklaidos, įvairios spausdintinės medžiagos ir klasės auklėtojo.

24 IŠVADOS (4) Ugdant mokinių karjeros kompetencijas daugiau
dėmesio skirti šioms sritims: -8 klasės mokiniams – savęs pažinimo (pažinti svarbias asmenybės charakteristikas ir jų sąsajas su karjera); -9 – 10 klasių mokiniams - savęs pažinimo (pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis); -11 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas (rasti ir -veiksmingai naudoti karjeros informaciją); -12 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas (pažinti kintantį darbo pasaulį).

25 IŠVADOS (5) Dažniausiai mokinius konsultuoja profesijos pasirinkimo klausimais tėvai, giminaičiai ir vyresni draugai. Pasitvirtina ankstesniuose skyriuose darytos išvados, kad mokiniai mažai gauna informacijos profesijos pasirinkimo klausimais mokykloje. Ugdymą karjerai bendrojo lavinimo mokyklose turi atlikti asmenys, esantys arčiausiai mokinių, t.y. karjeros specialistai, mokytojai, klasių auklėtojai. Tyrimas parodė, kad karjeros specialistas mokyklose reikalingas. Mokiniai taip pat pažymėjo, kad konsultuoti gali ir dalyko mokytojas. Vadinasi, ugdymo karjerai integravimas turėtų būti intensyvesnis į dalykus, tiesiogiai susijusius su karjeros kompetencijų ugdymu.

26 IŠVADOS (6) Mokykloje vykstantys profesinio orientavimo renginiai – susitikimai su karjeros specialistais, įvairių profesijų atstovais, profesinių ir aukštųjų mokyklų atstovais, ekskursijos į miesto, rajono, šalies įmones ir organizacijas, pokalbius su profesijos patarėjais – mokiniai vertino per daug neišskirdami vieno nuo kito (34 proc. – 22 proc.). Klasės valandėlės profesinio informavimo temomis nėra gerai organizuotos, neatitinka mokinių poreikių.

27 IŠVADOS (7) Profesinio informavimo paslaugos mokyklose vertinamos vidutiniškai. Pagalba mokykloje profesijos pasirinko klausimais vertinama pakankamai patenkinamai (5 balai). Svarbiausias karjeros specialisto darbas - teikti asmenines mokinių konsultacijas mokiniams profesijos pasirinkimo klausimais; organizuoti įvairius renginius profesijos pasirinkimo temomis (ekskursijos į įmones, susitikimai su profesijų atstovais, darbdaviais); vienyti mokytojus bendram profesinio informavimo darbui mokykloje.

28 REKOMENDACIJOS (1) Mokiniams Aktyviai domėtis karjeros projektavimu.
Naudotis internetinių svetainių teikiama informacija. Aktyviai dalyvauti profesinio informavimo renginiuose. Konsultuotis su specialistais. Suvokti ir suprasti, kad patys mokiniai turi padaryti sprendimus ir būti atsakingais už juos.

29 REKOMENDACIJOS (2) Dalykų mokytojams
Ieškoti galimybių į ugdymo turinį integruoti ugdymo karjerai temas. Kelti mokymosi motyvaciją per ugdymą karjerai.

30 REKOMENDACIJOS (3) Klasių auklėtojams
Bendradarbiaujant su tėvais, padėti mokiniui pažinti save, savo gabumus interesus, įvertinti savo galimybes. Organizuoti klasės valandėles ugdymo karjerai temomis. Skatinti mokinius susipažinti su profesijų pasauliu savarankiškai. Stebėti mokinius, kaupti informaciją apie auklėtinių polinkius, pateikti ją specialistams, kurie šią informaciją panaudos konsultuodami mokinius.

31 REKOMENDACIJOS (4) Psichologui
Padėti mokiniams išsiaiškinti jų polinkius ir gebėjimus įvairių testų, individualių pokalbių pagalba.

32 REKOMENDACIJOS (5) Socialiniam pedagogui
Konsultuoti mokinius iš socialinės rizikos šeimų bei turinčius mokymosi sunkumų profesijos pasirinkimo klausimais.

33 REKOMENDACIJOS (6) Karjeros specialistui
Teikti asmenines, grupines mokinių konsultacijas mokiniams profesijos pasirinkimo klausimais. Organizuoti įvairius renginius profesijos pasirinkimo temomis (ekskursijos į įmones, susitikimai su profesijų atstovais, darbdaviais). Vienyti mokytojus bendram profesinio informavimo darbui mokykloje. Užtikrinti ugdymo karjerai programos kaip visumos įgyvendinimą kartu su mokyklos bendruomene (ypač ekonomikos, psichologijos, etikos, technologijų ir kt. mokytojais). Atlikti tyrimus, kurių rezultatai padėtų tobulinti ugdymo karjerai sistemą mokykloje.

34 REKOMENDACIJOS (7) Mokyklų administracijai
Planuodama ugdymo karjerai programos įgyvendinimą, išsiaiškinti mokyklos bendruomenės su karjeros paslaugų teikimu susijusius poreikius ir mokyklos ugdymo plane, profesinio mokymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose nusistatyti prioritetines karjeros kompetencijų ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus. Visos mokyklos įgyvendinamos su karjeros kompetencijų ugdymu susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo programos, prevencinės programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti ugdymo karjerai programos nuostatoms. Mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos turi integraliai prisidėti prie ugdymo karjerai programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

35 REKOMENDACIJOS (8) pradiniame ugdyme ugdymą karjerai rekomenduojama integruoti į pasaulio pažinimo dalyką, kitų dalykų turinį ir neformalųjį švietimą; pagrindiniame ir viduriniame ugdyme ugdymą karjerai rekomenduojama integruoti į visų dalykų programų turinį, neformalųjį švietimą, taip pat 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse ugdymui karjerai bent vienais mokslo metais skirti ugdymo karjerai programos visumą apimantį, specialų karjeros kursą/dalyką/modulį (toliau – karjeros kursas), kuris gali būti organizuojamas privalomų ar(ir) pasirenkamų pamokų, seminarų forma arba(ir) pažintinei, kūrybinei, meninei, socialinei ir kitoms veikloms skirtų dienų metu;

36 REKOMENDACIJOS (9) ugdymo karjerai integravimas turėtų būti intensyvesnis į dalykus, tiesiogiai susijusius su karjeros kompetencijų ugdymu, taip pat dalykus, kuriems skiriama daugiau mokymo laiko. Detalesnį integravimo planą pasirengia mokyklos bendruomenė, laikydamasi ugdymo karjerai programos; karjeros kompetencijoms ugdyti mokykloje rekomenduojama taikyti įvairius aktyvaus ugdymo metodus (pvz., diskusijas, praktines užduotis, mokomąsias bendroves, žaidimus, filmų ir knygų pristatymus ir aptarimus ir kt.); ugdymui karjerai skirtą karjeros kursą turėtų vesti karjeros specialistas(ai), turintis geriausias tam reikalingas kompetencijas. organizuojant mokinių ugdymą karjerai svarbu šviesti tėvus mokinių karjeros plėtojimo klausimais, skatinti mokinius padėti bendraamžiams planuoti karjerą, panaudoti neformaliojo ugdymo būrelius karjeros kompetencijoms ugdyti, skatinti įvairias verslumo ugdymo formas bei kt.

37 REKOMENDACIJOS (10) Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centrui Siūlyti mokytojams, mokiniams seminarus, paskaitas ugdymo karjerai klausimais. Teikti mokykloms konsultacijas ugdymo karjerai klausimais.

38 REKOMENDACIJOS (11) Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriui Sudaryti sąlygas mokyklose įsteigti karjeros specialisto etatą.