2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA

2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
1. Geografinės užsienio valiutų rinkos ribos. 2. Užsienio valiutų rinkų funkcijos. 3. Rinkos dalyviai. 4. Sandorių rūšys. 5. Rinkos dydis. 6. Valiutų kursai ir kotiruotės.

2.1. Geografinės užsienio valiutų rinkos ribos
Užsienio valiutų rinka - tai ta fizinė ir institucinė aplinka, kurioje prekiaujama valiutomis, nustatomi valiutų kursai ir vyksta valiutų kursų valdymas. Užsienio valiutų rinka apima keturis segmentus: neatidėliotiną (spot); 2) išankstines (forward); 3) ateities (futures); 4) pasirinkimo sandorių (option) rinkas.

Geografiškai užsienio valiutų rinka apima visą pasaulį. Bet kuriuo momentu kažkur pasaulyje kinta kainos ir prekiaujama valiuta. Pasaulinė prekyba valiuta prasideda Velingtone ir Sidnėjuje, vėliau Tokijuje, Honkonge, ir Singapūre. Po to ji persikelia į Europos rinkas Frankfurtą, Ciurichą ir Londoną, peršokusi Atlantą tęsia veiklą Niujorke ir baigiasi Sanfranciske ir Losanžele.

Giliausia ir likvidžiausia rinka yra tuo metu, kai ir Europos ir Amerikos Rytų pakrantės rinkos yra atviros. Tai pats palankiausias metas vykdyti stambius užsakymus. Siauriausia rinka yra Kalifornijos popietės metu, kai Tokijuje ir Honkonge prekybininkai dar tik bunda. Šis momentas yra palankus agresyviems spekuliantams bei centriniams bankams, siekiant pastumti kainas ir prekiaujant dideliais kiekiais.

2.2. Užsienio valiutų rinkų funkcijos
perkelti perkamąją galią iš vienos šalies į kitą, gauti arba parūpinti kreditą tarptautiniams prekybiniams sandoriams minimizuoti valiutų kursų pasikeitimo poveikio riziką

Perkamosios galios perkėlimas Tarptautinė prekyba ir kapitalo operacijos paprastai susijusios su dviem pusėm gyvenančiom skirtingose šalyse ir naudojančioms nevienodas valiutas. Paprastai kiekviena iš pusių laikosi savo valiutos, nors prekybinės arba kapitalo operacijos gali būti atliekamos pačia įvairiausia valiuta.

Pavyzdžiui, Japonai eksportuodami automobilius į Lietuvą gali paprašyti atsiskaityti Japonų jenomis, litais arba trečios šalies valiuta - JAV doleriais. Be abejo apie atsiskaitymus susitariama iš anksto. Kurią valiutą bepasirinktume, mums teks perkelti perkamąją galią į arba iš savo nacionalinės valiutos.

Kreditų teikimas Kadangi prekių judėjimas iš vienos šalies į kitą užima nemažai laiko, tai šiam periodui reikia rasti lėšų, t.y. reikia finansuoti prekes kelyje. Šiuo atveju gali būti, kad eksportuotojas sutiks kredituoti be jokių palūkanų padidindamas gautinų sumų apimtį. Ir atvirkščiai, importuotojas gali apmokėti iš karto, padidindamas savo prekių atsargas. Užsienio valiutų rinka numato ir trečią kreditavimo šaltinį, - banko sutikimą (akceptą) arba kredito laišką.

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO RIZIKOS MINIMIZAVIMAS. Gali taip atsitikti, kad nei prekių importuotojas, nei prekių eksportuotojas nenorės prisiimti riziką, susijusią su valiutų kursų svyravimais. Kiekvienas iš jų gali orientuotis į normalų aiškiai apibrėžtą pelną ir siekti atsiriboti nuo netikėtų pelno pokyčių dėl valiutų kurso pasikeitimų. Užsienio valiutų rinkos pateikia apsaugos priemones, įgalinančias valiutų kurso riziką perleisti kam nors kitam.

2.3. Rinkos dalyviai Užsienio valiutų rinka susideda iš dviejų lygių: tarpbankinės arba didmeninės rinkos ir klientų arba mažmeninės rinkos. Tarpbankinės operacijos yra susijusios su didelėmis, milijoninėmis, sumomis. Sutartyse tarp banko ir jo klientų atsiskaitoma cento tikslumu.

2.3. Rinkos dalyviai Užsienio valiutų rinkoje dalyvauja penkios didelės dalyvių grupės: 1. Bankų ir nebankiniai valiutų dileriai; 2. Asmenys ir firmos, vadovaujantys komercinėms ir investicinėms operacijoms; 3. Spekuliantai ir arbitražeriai; 4. Centriniai bankai ir iždai; 5. Valiutos brokeriai.

2.3. Rinkos dalyviai Bankų ir nebankiniai valiutų dileriai Bankų ir nedidelis skaičius nebankinių valiutos dilerių veikia tiek tarpbankinėje tiek ir klientų rinkoje. Jų pelnas susidaro perkant valiutą “pirkimo” (bid) kaina ir parduodant ją šiek tiek aukštesne “pardavimo” (ask arba offer) kaina. Pasaulinio mąsto konkurencija užtikrina, kad skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų būtų pakankamai mažas.

2.3. Rinkos dalyviai Didelių tarptautinių bankų valiutų skyrių dileriai dažnai funkcionuoja, kaip rinkos kūrėjai. Jie yra visada pasiruošę pirkti arba parduoti tas valiutas, kurioms jie specializuojasi. Dileriai, rinkos kūrėjai, palaiko tam tikros valiutos atsargas. Jie prekiauja tiek savo tiek ir kitų šalių finansiniuose centruose, siekdami palaikyti valiutos atsargas nustatytų limitų ribose.

2.3. Rinkos dalyviai Šie valiutų atsargų limitai yra svarbūs. Bankų valiutų departamentai veikia, kaip atskiri pelno centrai, o jų dileriai skatinami už atliktus sandorius. Neretai dileriai siekdami aukštų pelnų sukaupia dideles, viršijančias limitus valiutos atsargas ir bankai patiria nemažus nuostolius.

2.3. Rinkos dalyviai Mažų bei vidutinių bankų veikla yra analogiška, bet jie nedalyvauja rinkos kūrime. Vietoje to, kad palaikytų stambias valiutos atsargas, jie perka bei parduoda valiutą iš didžiųjų bankų, kad galėtų patenkinti mažmenines savo klientų operacijas. Be abejo ir didieji bankai nekaupia visų valiutos rūšių atsargas. Jie orientuojasi tik į labiausiai paklausias jų klientų tarpe valiutas. Kai prireikia kitų valiutų jie elgiasi taip kaip ir smulkūs bankai, t.y. perka ją iš stambiųjų.

2.3. Rinkos dalyviai Asmenys ir firmos, vadovaujantys komercinėms ir investicinėms operacijoms Ši grupė apima importuotojus ir eksportuotojus, tarptautinių portfelių investitorius, tarptautines firmas ir turistus. Jie naudojasi užsienio valiutos rinka tiek komercinėms bei investicinėms operacijoms atlikti, tiek ir apsisaugoti nuo valiutos kurso svyravimų rizikos.

2.3. Rinkos dalyviai Spekuliantai ir arbitražeriai Skirtingai nuo dilerių spekuliantai ir arbitražeriai veikia siekdami pelno ir neturi įsipareigojimų aptarnauti klientus arba palaikyti pastovią rinką. Dileriai gauna pelną iš valiutos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo ir tik retkarčiais pasipelno iš bendro valiutų kurso poslinkio. Spekuliantai gauna visą savo pelną iš valiutų kursų pokyčių

2.3. Rinkos dalyviai Arbitražeriai gauna pelną pasinaudodami skirtingais valiutų kursais įvairiose valiutų rinkose. Didelę spekuliacijų ir arbitražo dalį vykdo bankų valiutų departamentai. Tokiu būdu bankai yra ne tik valiutų dileriai, bet ir spekuliantai bei arbitražeriai.

2.3. Rinkos dalyviai Centriniai bankai ir iždai Centriniai bankai bei iždai dalyvauja valiutų rinkoje siekdami padidinti arba sumažinti užsienio valiutų rezervus, o taip pat norėdami paveikti nuosavos valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu. Paprastai centriniai bankai ir iždai siekia stiprinti nacionalinę valiutą, atsižvelgdami į šalies vykdomą ekonominę politiką bei tarptautinius įsipareigojimus. Jie nesiekia pelno, bet stengiasi taip koreguoti nacionalinės valiutos kursą, kad tai būtų naudinga šalies piliečiams.

2.3. Rinkos dalyviai Valiutos brokeriai Valiutos brokeriai palengvina prekybą tarp dilerių, patys nebūdami pirkimo pardavimo dalyviais. Už tarpininkavimo paslaugas brokeriai ima labai nedidelį procentą. Brokeriai palaiko pastovų telefoninį ryšį su šimtais dilerių visame pasaulyje. Aptarnaudamas vieną klientą brokeris gali vienu metu palaikyti ryšį su dešimtimi dilerių, kad žinotų valiutos neatidėliotiną (spot) kursą bei išankstinį (forward) kursą įvairiose rinkose.

2.3. Rinkos dalyviai Brokeris privalo bet kuriuo metu tiksliai žinoti, kurią valiutą, kuris dileris nori pirkti arba parduoti. Šios žinios brokeriams padeda greitai surasti priešingus pageidavimus turinčias puses ir jas suvesti. Dileriai naudoja brokerius, siekdami išlaikyti savo anonimiškumą. Pavyzdžiui, jeigu kuris nors centrinis bankas norėtų sumažinti kurios nors turimos valiutos atsargas ir imtųsi pats pardavinėti valiutą, tai bematant paveiktų valiutų kursą.

2.4. Sandorių rūšys Užsienio valiutų rinkos sandoriai bei operacijos yra vykdomi neatidėliotino kurso (spot), išankstinio valiutos kurso (forward) ir apsikeitimo (swap) pagrindu. Neatidėliotino tipo sandoris reikalauja, kad valiuta būtų pateikiama nedelsiant. Išankstiniojo tipo operacija reikalauja, kad valiuta būtų pateikta nustatytą dieną ateityje. Apsikeitimo tipo operacija reiškia, kad tuo pat metu užsienio valiuta yra perkama ir parduodama

2.4. Sandorių rūšys Didelė dalis tarpbankinės valiutų prekybos vyksta tarp JAV dolerio ir kitų valiutų. Tai reiškia, kad jeigu reikia konvertuoti Japonijos jenas į Meksikos pesus, tai iš pradžių jenos bus pakeistos į dolerius, o po to doleriai į pesus.

2.4. Sandorių rūšys Neatidėliotini (spot) sandoriai Neatidėliotinas sandoris tarpbankinėje rinkoje yra toks valiutos pirkimas, kai tiekimas ir atsiskaitymas tarp bankų turi būti baigtas sekančią darbo dieną. Vienos dienos apmokėjimas yra normalus tarp JAV ir Kanados dolerio. Diena kai bus atliekamas atsiskaitymas yra paskelbiama ”valiutavimo diena“.

2.4. Sandorių rūšys Valiutavimo dieną dauguma dolerinių atsiskaitymų yra vykdomi per kompiuterizuotą Clearing House Interbank Payments Systems (CHIPS), esančią Niujorke. Ši sistema apskaičiuoja grynus likutinius vienų bankų įsiskolinimus kitiems ir tos pačios dienos 18 val. pateikia apmokėjimui Niujorko Federaliniame Rezervų Banke.

2.4. Sandorių rūšys Neatidėliotino sandorio pavyzdys galėtų būti sekantis. Sakykime, kad pirmadienį JAV bankas sudarytų sutartį dėl £ perdavimo į Londono banko sąskaitą. Jeigu neatidėliotinas valiutos kursas (spot exchange rate) buvo $1,6984/£, tai trečiadienį JAV bankas pervestų £ Londono bankui, o Londono bankas tą pačią dieną pervestų $ į JAV banką. Neatidėliotinas sandoris tarp banko ir jo komercinio kliento gali būti atliktas ir greičiau, nelaukiant dviejų dienų.

2.4. Sandorių rūšys Išankstiniai (forward) sandoriai Išankstinis sandoris reikalauja nustatytą kiekį vienos valiutos pakeisti į nustatytą kiekį kitos valiutos sutartą dieną. Valiutos kursas yra nustatomas tuo metu, kai sudaroma sutartis, tačiau mokėjimas ir tiekimas vykdomi tik atėjus sutartyje numatytam laikui. Išankstiniai valiutų kursai yra nustatomi atsiskaitymų dienai po vieno, dviejų, trijų, šešių arba dvylikos mėnesių. Gali būti sudarytos sutartys ir kitam mėnesių skaičiui arba laikotarpiui ilgesniam nei vieneri metai.

2.4. Sandorių rūšys Mokėjimas yra vykdomas sekančią darbo dieną po to kai sukanka nustatytas mėnesių skaičius. Pavyzdžiui, dviejų mėnesių išankstinio sandorio, prasidėjusio kovo 18 dieną, atsiskaitymo diena bus gegužės 20-oji, jeigu ši diena nėra šeštadienis, sekmadienis arba švenčių diena.

2.4. Sandorių rūšys Nors dauguma išankstinių sandorių turi nustatytą atsiskaitymo dieną, tačiau galimi ir tokie išankstiniai sandoriai, kurie numato valiutos keitimą mėnesio pradžioje (nuo 1-os iki 10-os dienos); mėnesio viduryje (nuo 11-os iki 20-os dienos) ir mėnesio pabaigoje (nuo 21-os iki 31-os dienos). Tokie sandoriai kainuoja brangiau, tačiau verslininkai juos pasirenka tais atvejais, kai nežino tikslios piniginių įplaukų dienos.

2.4. Sandorių rūšys Tarpbankinėje rinkoje išankstinius sandorius paprastai sudaro bankai, norėdami kompensuoti analogiškus sandorius sudarytus su nebankiniais klientais, tokiais kaip verslo firmos arba pavieniai asmenys. Pastarieji sudaro išankstinius sandorius norėdami apsisaugoti nuo galimo valiutų kurso pasikeitimo.

2.4. Sandorių rūšys Apsikeitimo (swap) sandoriai Apsikeitimo sandoris tarpbankinėje rinkoje yra toks sandoris, kai tuo pat metu yra perkama ir parduodama valiuta, bet yra dvi skirtingos atsiskaitymo datos. Tiek pirkimas, tiek ir pardavimas yra atliekami tame pat banke. Labiausiai paplitęs apsikeitimo sandoris yra neatidėliotino ir išankstinio sandorių kombinacija.

2.4. Sandorių rūšys Dileris perka valiutą neatidėliotinoje rinkoje ir tuo pat metu ją parduoda tam pačiam bankui išankstinėje rinkoje. Kadangi tai yra atliekama, kaip viena operacija viename banke, tai dileris apsidraudžia nuo bet kokio valiutų kursų pasikeitimo. Skirtumas tarp neatidėliotino ir išankstinio valiutos kurso yra žinomas ir užfiksuotas sutartyje.

2.4. Sandorių rūšys Sudėtingesni sandoriai yra taip vadinami “išankstiniai - išankstiniai” apsikeitimai (“forward-forward” swap). Pavyzdžiui, dileris gali sudaryti išankstinį sandorį, parduodamas £ už dolerius po dviejų mėnesių, esant $1,6870/£ kursui, ir tuo pat metu kitą išankstinį sandorį, pirkdamas £ po trijų mėnesių, esant $1,6820/£ kursui. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos yra ekvivalentiškas tų dviejų valiutų kreditų palūkanų normų skirtumui. Apsikeitimai yra priemonė skolintis užsienio šalies valiutą, turint 100% garantiją.

2.5. Rinkos dydis Pasaulio užsienio valiutų prekybos apyvarta
Balandžio mėnesio vidutinė vienos dienos apyvarta, mlrd. JAV dolerių

2.5. Rinkos dydis Geografiniai užsienio valiutų prekybos centrai
Balandžio mėnesio vidutinė vienos dienos apyvarta, mlrd. JAV dolerių

2.5. Rinkos dydis Valiutų rinkos apyvarta pagal valiutų poras (lyginama su JAV doleriu) (Balandžio vidutinė dienos apyvarta)

2.6. Valiutų kursai ir kotiruotės
Valiutos kursas yra vienos valiutos kaina išreikšta kita valiuta. Valiutos kotiruotė (quotation or qoute) yra pageidavimo pirkti arba parduoti valiutą, pagal nustatytą kursą, išraiška. Valiutos gali būti žymimos tradiciniais simboliais arba prisilaikant ISO 4217 kodų. Valiuta Tradicinis simbolis ISO 4217 kodas JAV doleris $ USD Euras € EUR Svaras ₤ GBP Jena JPY

Susidūrus pirmą kartą, užsienio valiutų kotiruotės atrodo klaidinančios ir neaiškios. Valiutos kotiruotėje nurodomos dvi valiutos. VAL1 - pirmoji valiuta ir VAL2 – antroji valiuta. VAL1 / VAL 2 Pirmoji valiuta, esanti kairėje pusėje, vadinama bazine, o antroji, esanti dešinėje, - kotiruojamoji. Užrašas EUR/USD 1,2174 reiškia, kad euras (EUR) yra bazinė valiuta, doleris (USD) yra kotiruojamoji valiuta. Valiutos kursas USD 1,2174 = EUR 1,00

Tiesioginės ir netiesioginės kotiruotės Tiesioginė valiutos kotiruotė yra vieno užsienio valiutos vieneto kaina, išreikšta sava valiuta. Pavyzdžiui, JAV $0,6400/SF yra tiesioginė Šveicarijos franko kotiruotė Netiesioginė valiutos kotiruotė yra vieno savos valiutos vieneto kaina, išreikšta užsienio valiuta. JAV SF1,5625/$ yra ne tiesioginė Šveicarijos franko kotiruotė. Tiesioginės ir ne tiesioginės kotiruotės yra atvirkštiniai dydžiai. 1 padalinus iš 1,5625 gausime 0,6400, o 1 padalinę iš 0,6400 gausime 1,5625.

Europietiška ir Amerikietiška išraiška Dauguma pasaulio tarpbankinės rinkos kotiruočių yra skelbiamos Europietiška išraiška , t.y. parodoma, kiek valiutos būtų galima gauti už vieną JAV dolerį. Europietiška išraiška, kaip pasaulinis standartas, buvo priimta 1978 metais, kai buvo diegiama pasaulinė valiutų prekyba, panaudojant telekomunikacijas.

Atvirkščias valiutų kurso išraiškos būdas, kai doleriais įvertinamas užsienio valiutos vienetas, yra vadinamas amerikietiška išraiška. Tarpbankinėje rinkoje amerikietiška išraiška yra naudojama Didžiosios Britanijos svarams. Per amžius Anglijos svaras susidėjo iš 20 šilingų, kurie savo ruožtu turėjo po 12 pensų. Nedešimtainės valiutos dauginimas bei dalinimas buvo labai sudėtingas, todėl nusistovėjo paprotys svaro kotiravimą išreikšti: kiek užsienio valiutos tenka vienam svarui. Šis paprotys išliko ir po 1971 metų, kai svaras tapo dešimtaine valiuta.

Europietiška ir Amerikietiška išraiška Europietiška išraiška: Amerikietiška išraiška: 1.Vieno JAV dolerio vertė, išreikšta užsienio valiuta 1. Vieno užsienio valiutos vieneto vertė išreikšta, JAV doleriais 2. Pavyzdžiui, SF1,5625/$ 2. Pavyzdžiui, $0,6400/SF 3. Tiesioginė kotiruotė Europoje. 3. Ne tiesioginė kotiruotė Europoje. 4. Ne tiesioginė kotiruotė JAV 4. Tiesioginė kotiruotė JAV

Pirkimo ir pardavimo kotiravimas Tarpbankinis kotiravimas yra išreiškiamas kaip pirkimas (bid) ir pardavimas (ask arba offer). Pirkimas yra valiutos kursas, kuriam esant dileris norėtų nusipirkti valiutą, o pardavimas yra kursas, kuriam esant dileris pageidautų parduoti valiutą. Dilerių pirkimas viena kaina ir pardavimas truputį aukštesne kaina užtikrina jų pelną.

Pirkimo ir pardavimo kotiruotės yra gana komplikuotas dalykas, kadangi pardavimas vienai valiutai yra tuo pat metu pirkimas kitai valiutai. Pavyzdžiui, bankas, kuris nori pirkti jenas kursu ¥118,27/$ tuo pat metu siūlo parduoti dolerius. Pirmoje eilutėje neatidėliotinos (Spot) kotiruotės ¥118,27/$ parodo, kad banko prekybininkai pageidautų pirkti dolerius, t.y. parduoti jenas, šiuo kursu ¥118,27/$. Prekybininkas pageidautų parduoti dolerius, t.y. pirkti jenas už pardavimo kainą ¥118, 37 už dolerį.

Euro:Spot and Forward ($/€) Yen:Spot and Forward ($/¥) Term Mid-rate Bid Ask Spot 1,0899 1,0897 1,0901 118,32 118,27 118,37 1 week 1,0903 1,0900 1,0905 118,23 118,17 118,28 1 mo 1,0917 1,0914 1,0920 117,82 117,76 117,87 2 mo 1,0934 1,0932 1,0937 117,38 117,32 117,44 3 mo 1,0953 1,0950 1,0955 116,91 116,84 116,97 4 mo 1,0973 1,0969 1,0977 116,40 116,32 116,47 5 mo 1,0992 1,0987 1,0996 115,94 115,87 116,00 6 mo 1,1012 1,1009 1,1014 115,45 115,39 115,50 9 mo 1,1075 1,1072 1,1078 114,00 113,92 114,08 1 yr 1,1143 1,1139 1,1146 112,50 112,43 112,56

Pavadinimas “pilnas, aiškus kotiravimas” (“outright quotations”) reiškia, kad yra pateikta pilna kaina su visais jos dešimtainiais ženklais. Tačiau prekiautojai kalbėdami telefonu arba perduodami internetu stengiasi trumpinti. Pirmoji išraiška pirkimas greičiausiai bus pateikta pilnai, t.y. 118,27. Tačiau sekanti išraiška pardavimas, greičiausiai bus sutrumpinta, pateikiant tik tuos skaitmenis, kuriais kaina skiriasi.

Taigi ekrane pirkimo-pardavimo kaina gali būti išreikšta 118,27-37 arba pasakyta 118,27 (pauzė) 37 arba 118,27 iki (to) 37. Kalbant telefonu paprasčiausiai gali būti pasakyta, 27 pauzė 37, kai manoma, kad kitus skaičius pašnekovas ir taip jau žino. Pastebėkime, kad kai europietiškoji išraiška yra konvertuojama į amerikietiškąją pirkimas ir pardavimas susikeičia vietomis. Pirkimo atvirkščias dydis tampa pardavimu, o pardavimo atvirkščias dydis tampa pirkimu

1/¥118,37/$ = $ 0,0084¥ Kad bankai veiktų pelningai pirkimo kaina visada turi būti mažesnė už pardavimo kainą. Europietiška išraiška Atvirkštinė, amerikietiška išraiška Pirkimas Pardavimas ¥118,27/$ ¥118,37/$ $ 0,0084¥ $ 0,0085¥

Lentelėje pateiktoje europietiškoje, amerikiečiui netiesioginėje, kotiruotėje matome, kad pageidaujama pirkti 1 dolerį už ¥118,27 ir po to parduoti jį aukštesne ¥118,37 kaina, gaunant tokiu būdu pelną. Naudojant atvirkštinius dydžius pageidaujama pirkti 1 ¥ už $0,0084 ir parduoti ją už $0,0085 taip pat gaunant pelną.

Išankstinės kotiruotės išraiška taškais (Points quotations) Neatidėliotinos ir išankstinės kotiruotės pateiktos lentelėje parodo: ¥118,27/$ neatidėliotinu kursu pirkimas ir ¥115,39/$ šešių mėnesių išankstinis pirkimas. Valiutos prekybininkai tarpusavyje išankstinius valiutos kursus išreiškia taškais. Pavyzdžiui, jenos šešių mėnesių išankstinis kursas būtų užrašytas

Euro:Spot and Forward ($/€) Yen:Spot and Forward ($/¥) Term Mid-rate Bid Ask Spot 1,0899 1,0897 1,0901 118,32 118,27 118,37 1 week 1,0903 1,0900 1,0905 118,23 118,17 118,28 1 mo 1,0917 1,0914 1,0920 117,82 117,76 117,87 2 mo 1,0934 1,0932 1,0937 117,38 117,32 117,44 3 mo 1,0953 1,0950 1,0955 116,91 116,84 116,97 4 mo 1,0973 1,0969 1,0977 116,40 116,32 116,47 5 mo 1,0992 1,0987 1,0996 115,94 115,87 116,00 6 mo 1,1012 1,1009 1,1014 115,45 115,39 115,50 9 mo 1,1075 1,1072 1,1078 114,00 113,92 114,08 1 yr 1,1143 1,1139 1,1146 112,50 112,43 112,56

Euro:Spot and Forward ($/€) Yen:Spot and Forward ($/¥) Term Mid-rate Bid Ask Spot 1,0899 1,0897 1,0901 118,32 118,27 118,37 1 week 1,0903 3 4 118,23 -10 -9 1 mo 1,0917 17 19 117,82 -51 -50 2 mo 1,0934 35 36 117,38 -95 -93 3 mo 1,0953 53 54 116,91 -143 -140 4 mo 1,0973 72 76 116,40 -195 -190 5 mo 1,0992 90 95 115,94 -240 -237 6 mo 1,1012 112 113 115,45 -288 -287 9 mo 1,1075 175 177 114,00 -435 -429 1 yr 1,1143 242 245 112,50 -584 -581

Sekančioje lentelėje yra pateiktos išankstinės kotiruotės išreikštos taškais. Kotiruotė taškais nėra valiutos kursas kaip po toks. Tai yra skirtumas tarp neatidėliotino ir išankstinio kurso. Todėl neatidėliotinas kursas negali būti išreikštas taškais. Taškas yra paskutinis kotiruotės skaitmuo ir susitarimu yra nustatoma, kiek skaitmenų turi būti konkrečioje kotiruotėje. Pavyzdžiui, euro ir dolerio kotiruotėse priimta, kad būtų, keturi skaitmenys po kablelio. Tokiu būdu vienas taškas lygus 0,0001 valiutos daliai.

Japonijos jenų kotiruotėse nurodomi tik du ženklai po kablelio. Užsienio valiutų kotiruotėse taškai pateikiami be kablelio ženklo ir be nulio prieš kablelį. Neatidėliotinoje kotiruotėje pateiktas skaičius parodo, kiek taškų nuo neatidėliotino kurso nutols išankstinis kursas. Pirmasis skaičius parodo skirtumą nuo neatidėliotino pirkimo kurso, o antrasis, atskirtas brūkšneliu, nuo neatidėliotino pardavimo kurso. Kalbant tarp šių skaičių daroma pauzė arba įterpiamas žodelis “to”.

Mūsų atveju 288 buvo gauta iš 118,27 atėmus 115,39, o 287 = 118,37 atėmus 115,50. Pateiktame pavyzdyje matome, kad išankstinis dolerio kursas yra diskontuotas neatidėliotino kurso atžvilgiu. Taigi taškai turi būti atimami iš neatidėliotino kurso, kad gauti išankstinį kursą. Prekiautojas gali pasakyti, kad šešių mėnesių išankstinis doleris diskontuojamas nuo 288 iki 287 taškų, norėdamas pabrėžti, kad taškai turi būti atimami iš neatidėliotino kurso.

Paprastai valiutos prekybininkai remiasi darbine taisykle, kad nustatyti ar valiutos kursas kils ar leisis. Kai pirkimo taškai yra didesni už pardavimo, tai prekybininkas žino, kad taškai turi būti atimami (kaip, kad mūsų pavyzdyje) ir išankstinė kotiruotė bus žemesnė. Jeigu pardavimo taškai yra didesni už pirkimo, tai taškai turi būti pridėti ir išankstinis valiutos kursas bus aukštesnis.

IŠANKSTINĖS KOTIRUOTĖS PROCENTINE IŠRAIŠKA Išankstinės kotiruotės kartais yra išreiškiamos, kaip metinis procentinis nukrypimas nuo neatidėliotino kurso. Šis kotiravimo metodas įgalina palyginti išankstinio valiutos kurso sumažėjimą arba padidėjimą su palūkanų normos skirtumu. Kai yra netiesioginis valiutos kotiravimas metinis procentinis nukrypimas yra apskaičiuojamas pagal formulę

Esant ne tiesioginei kotiruotei: Išankstinio valiutos kurso procentinis pokytis = kur I — išankstinis kursas, N — neatidėliotinas kursas n- išankstinio sandorio mėnesių skaičius.

Esant tiesioginei kotiruotei: Išankstinio valiutos kurso procentinis pokytis = kur I — išankstinis kursas, N — neatidėliotinas kursas n- išankstinio sandorio mėnesių skaičius.

Quotation % Per Annum Spot Rate ¥158.65$ - Forward 1 month 158.46 -1,43713 3 months 158.04 -1,53798 6 months 157.50 -1,44973 12 months 156.06 -1,63252

Lentelėje matome, kad neatidėliotinas kursas ¥158.65$ yra didesnis, negu išankstinis trijų mėnesių ¥158.04$ kursas. Tokiu būdu išankstinė jena yra parduodama su premija. Jeigu būtų priešingai, tai trijų mėnesių kursas būtų aukštesnis už neatidėliotiną ir išankstinė jena būtų parduodama su diskontu. Trijų mėnesių išankstinė jenos premija, naudojant netiesioginį kotiravimą sudarys:

Kryžminiai valiutų kursai Daugelio valiutų poromis nėra aktyviai prekiaujama ir todėl jų tarpusavio kursas yra nustatomas per trečiąją valiutą. Pavyzdžiui, Australijos turistas gali pageidauti nusipirkti Danijos kronų. Prekyba tarp Australijos dolerio (simbolis A$) ir Danijos kronos (simbolis Dkr) nėra aktyvi, tačiau abiem valiutomis aktyviai prekiaujama su JAV doleriu.

Australijos dolerio A$1,3806/$ Danijos kronos DKr6,480/$ Australijos turistas gali pasikeisti 1,3806 Australijos dolerio į vieną JAV dolerį, o po to šį dolerį į 6,4680 Danijos kronų. Šis kryžminis valiutų kursas atrodys sekančiai: Australijos doleris / JAV doleris A$1,3806 / US$ ————————————— = ———————— = A$0,2135/DKr. Danijos krona / JAV doleris Dkr6,4680 / US$

Tarprinkinis arbitražas Kryžminiai kursai gali būti panaudoti, kad atskleisti tarprinkinio arbitražo galimybes. Sakykime, kad yra sekantys valiutų kursai: Citibank kotiruotė - $/€ $1.2223/€ Barclays kotiruotė - $/£ $1.8410/£ Dresdner kotiruotė - €/£ €1.5100/£ Apskaičiuosime kryžminį valiutos kursą = $1.8410/£ = ———————— = € /£ $1.2223/€

Kryžminis kursas € /£ nesutampa su faktine kotiruote €1.5100/£. Tai rodo, kad egzistuoja galimybė gauti pelną iš šių trijų rinkų arbitražo. Citybank investuotojas gali $ neatidėliotinoje rinkoje pakeisti į £ Tuo pat metu jis pakeis svarus į € ir tuo pat metu jis pakeis eurus į $ ir be jokios rizikos gaus $2.538 pelną, neatskaičius operacijos atlikimo išlaidų. Arbitražas tęsiasi, kol pasiekiama valiutos kursų pusiausvyra, kai kryžminių kursų skirtumas atėmus sandorių vykdymo išlaidas, yra vienodas.

Sakykime, kad Šveicarijos franko kursas buvo SF1,6351/$ (tai yra $0,61158/SF) ir jis sustiprėjo dolerio atžvilgiu iki SF1,5000/$ (arba $0,66667/SF) . Kokiu procentu padidėjo Šveicarijos franko vertė dolerine išraiška ir kokiu mastu pasikeitė Amerikos kompanijų gautinos bei mokėtinos sumos. Pasikeitus neatidėliotinam kursui Šveicarijos franko vertės padidėjimo dolerio atžvilgiu apskaičiavimas yra pateiktas sekančioje formulėje:

Neatidėliotino kurso pokyčių matavimas Esant tiesioginei kotiruotei pabaigos vertė - pradinė vertė Pasikeitimas procentais Δ% = ——————————— X 100 = pradinė vertė 0, ,61158 = ————————— X = +9,008%. 0,61158

Neatidėliotino kurso pokyčių matavimas Esant ne tiesioginei kotiruotei: pradinė vertė - pabaigos vertė Pasikeitimas procentais Δ%= ——————————— X 100 = pabaigos vertė 1, ,5000 = —————— X = +9,008%. 1,5000

2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Παρουσίαση με θέμα: "2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA"— Μεταγράφημα παρουσίασης:

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Σχετικά με το έργο

Σχόλια

Είσοδος

Σύνδεση μέσω των κοινωνικών δικτύων:

2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Παρουσίαση με θέμα: "2. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA"— Μεταγράφημα παρουσίασης:

Παρόμοιες παρουσιάσεις

Σχετικά με το έργο

Σχόλια