JONIZUOJANČIOJI SPINDULIUOTĖ

Jonizuojančioji spinduliuotė tai: Gama spinduliuotė; Alfa spinduliuotė – helio branduoliai; Beta spinduliuotė – dideliais greičiais skriejantys elektronai; Rentgeno spinduliai  

Jonizuojančioji spinduliuotė – tai , ,  dalelių, kurias skleidžia radioaktyvios medžiagos, bei rentgeno spindulių radiacija. Šios radioaktyvios dalelės yra sugeriamos žmogaus organizmo audinių arba juos praeina nepakitusios. Praėjusios pro organizmą dalelės ir spinduliai žalos jam nepadaro,o ląstelėje sulaikytos gali ją veikti dviem būdais: Jonizuoja ląstelę – t. y. joje susidaro laisvieji radikalai. Iš jonizuotų dalelių susidaro toksinės medžiagos. Jos dažnai būna ne tik nuodingos, bet ir kancerogeninės (skatinančios vėžio vystymąsį).

Spinduliuotės šaltiniai Plačiai naudojami daugelyje pramonės šakų, medicinoje bei moksliniams tyrimams. Pramonėje ji naudojama metalų struktūrai, susidėvėjimui ir patvarumui vertinti, naujų medžiagų sintezei ir jų paieškoms. Jų yra kontrolės, signalizacijos ir kituose įrengimuose. Biologijoje ir medicinoje radioaktyvūs izotopai naudojami molekuliniams medžiagų apykaitos tyrimams, sterilizacijai, susirgimų diagnostikai ir gydymui. Realus jonizuojančios radiacijos poveikis galimas aptarnaujant atominius rektorius ir energetinius įrengimus, visų rūšių atominę ginkluotę.

Apšvitos šaltiniai

α spinduliuotė Nedideliu atstumu veikia stipriai jonizuojančiai. Po to tampa helio branduoliais

β spinduliuotė Vidutiniu atstumu silpnai jonizuojanti spinduliuotė. Po to beta dalelę prisijungia atomas.

β spinduliuotė

γ spinduliuotė Apdorojamas maistas, taip sunaikinami mikroorganizmai. Dėl to maistas netampa radioaktyvus. Apšvita sulėtina šakniavaisių dygimą.

γ spinduliuotė Dideliu atstumu silpnai jonizuojanti spinduliuotė. Sąveikaudama su medžiaga palaipsniu silpnėja, kol nebegali sukelti jonizacijos. 20 cm vandens sluoksnis spinduliuotės intensyvumą sumažina 50%.

Apšvitos dozės iš įvairių šaltinių

Išorinė ir vidinė apšvita Išorinė – kai radioaktyvios medžiagos esančios ore, įvairiuose daiktuose, nusėdę ant odos ir įvairių paviršių organizmą veikia iš išorėje. Dalį tokios radiacijos sudaro iš kosmoso atėję spinduliai. Vidinė – kai organizmą veikia radioaktyvios medžiagos patekusios į organizmą kvėpuojant ar valgant. Didžiausią dalį vidinės radiacijos sudaro radonas.

Radonas - gamtinės kilmės dujos Į mūsų namus patenka iš Žemės gelmių ir suskyla į radioaktyvius elementus. Gyvenamose patalpose reikia mažinti galimybes patekti iš grunto radono dujoms.

Radono mažinimo būdai Radono šaltinio pašalinimas. Radono pašalinimas, t. y., kelių radonui patekti į patalpas uždarymas. Pastato pagrindo sandarinimas, angų orui padarymas. Radono, kuris jau pasiekė patalpas, atskiedimas. Sumažinti slėgių skirtumą tarp patalpų ir grunto,tuo pačiu didinti vėdinimo greitį.

Biologinis poveikis Jonizuojanti radiacija sukelia genų mutacijas ir gali būti paveldimų ligų priežastimi, sąlygoja onkologinio proceso vystymąsį, ir sukelia spindulinę ligą

RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS tai nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius. Radioaktyviosios atliekos susidaro: eksploatuojant branduolinės energijos objektus bei naudojant radioaktyviąsias medžiagas pramonėje, medicinoje, moksle ir mokyme. Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslas - tvarkyti radioaktyviąsias atliekas taip, kad būtų apsaugotas žmogus, visuomenė ir aplinka nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Pagrindiniai radioaktyviųjų atliekų šaltiniai Lietuvoje: Ignalinos atominė elektrinė Medicinos įstaigos Pramonės įmonės Mokslo institucijos     Dažniausiai naudojami 3H, 14C, 32P, 35S, 60Co, 90Sr/90Y, 125I, 131I, 192Ir, 239Pu izotopai.       Šiuo metu visos dėl radioaktyviųjų medžiagų naudojimo susidariusios radioaktyviosios atliekos yra laidojamos Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų saugykloje.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai     Vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių pagrindinių radioaktyviųjų atliekų principų, teigiančių, kad: visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo grandyse kiekvienas asmuo ir aplinka būtų apsaugoti nuo pavojaus, kurį gali sukelti radioaktyviosios atliekos; radioaktyviosios atliekos būtų tvarkomos taip, kad būtų išvengta pasekmių, pavojingesnių ateities kartoms nei dabartinei kartai, ir nepalikti ateities kartoms nepelnytos naštos; radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau; būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų stadijų tarpusavio priklausomybę; radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visą įrenginio veikimo laikotarpį ir po to.