Kompiuterio techninė įranga Sisteminis blokas Įvesties įrenginiai Išvesties įrenginiai Išorinė atmintinė Esc - išeiti

Sisteminis blokas Svarbiausi kompiuterio įtaisai sudedami į specialų korpusą vadinama sisteminiu bloku. Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų sisteminių blokų korpusai: vertikalūs, horizontalūs ir pan. Sisteminiame bloke įmontuoti pagrindiniai įrenginiai informacijai priimti, apdoroti, keisti ir perduoti išvesties įrenginiams. Tai - svarbiausia kompiuterio dalis. Sisteminį bloką sudaro

Sisteminį bloką sudaro: Pagrindinė plokštė Procesorius Vidinė atmintinė Vaizdo plokštė Garso plokštė Tinklo plokštė (modemas) Magistralės

Kompiuterio pagrindinė plokštė Sisteminis blokas Kompiuterio pagrindinė plokštė Pagrindinė plokštė (angl. motherboard) kitaip vadinama motininė plokštė arba sisteminė plokštė – naudojama, kaip montažo pagrindas kompiuteryje. Svarbiausia pagrindinės plokštės funkcija – apjungti duomenų magistralėmis, procesorių, atmintį ir įvairius prietaisus, į vieną bendrą visumą. (schema čia)

Kompiuterio loginė schema Sisteminis blokas Kompiuterio loginė schema

Procesorius Kas yra procesorius? Pirmasis tranzistorius Sisteminis blokas Procesorius Kas yra procesorius? Pirmasis tranzistorius Pirmasis procesorius Šiuolaikiniai procesoriai

Šiuolaikiniai procesoriai Sisteminis blokas Šiuolaikiniai procesoriai Dabar galingi procesoriai telpa delne. Dabartinį procesorių sudaro lustas (integrinė schema) – mažyčiame labai švariame puslaidininkio kristale suformuoti milijonai mikroskopinių tranzistorių. Kai kalbame apie procesorių, paprastai turime omenyje centrinį procesorių. Kiti procesoriai vadinami koprocesoriai, padeda centriniam procesoriui sparčiau atlikti kai kuriuos veiksmus. Kompiuterio sparta priklauso nuo to, kiek bitų duomenų centrinis procesorius geba apdoroti vienu taktu (t.y. vykdant vieną operaciją) ir kiek operacijų per sekundę jis gali vykdyti (taktų dažnis). Pirmieji kompiuterių procesoriai gebėdavo apdoroti vienu taktu tik keturių bitų duomenis, o vienai operacijai atlikti sugaišdavo keletą sekundžių. Dabartinių kompiuterių procesoriai vieno takto metu jau naudoja 32 arba 64 bitus duomenų ir per sekundę atlieka milijardus veiksmų. Jų taktinis dažnis matuojamas gigahercais (Ghz).

Pirmasis tranzistorius Sisteminis blokas Pirmasis tranzistorius Pirmųjų kompiuterių, sukurtų praeito šimtmečio viduryje ir skirtų tik skaičiavimams, procesoriaus funkcijas atlikdavo elektroninės lempos, kurioms prireikdavo didžiulių spintų. 1948 metais atsirado pirmieji tranzistoriai. Juos aktyviai diegiant atsirado antroji kompiuterių karta. Vienas tranzistorius sugebėjo pakeisti 40 elektroninių lempų. Dėl to darbo mašinų pajėgumas išaugo iki 10 kartų. Pirmieji kompiuteriai tranzistorių pagrindu buvo sukurti 1950 metų pabaigoje.

Pirmasis procesorius 1959 metais buvo sukurta Sisteminis blokas Pirmasis procesorius 1959 metais buvo sukurta integralinė mikroschema. Toks mikroprocesorius užėmė visai nedaug vietos, dėl to sumažėjo skaičiavimo mašinų gabaritai bei darbo greitis pakilo dešimterio-pai. Atsiradus tokiai mikrosche-mai prasidėjo trečioji kompiute-rių era. Tada, šios schemos išra-dėjas Robertas Noisas įsteigė firmą „Intel”, kuri ir dabar yra viena stambiausių procesorių gamintoja pasaulyje.

Procesorius Sisteminis blokas Kiekvieno kompiuterio širdis – jo procesorius. Tokiu bendriniu vardu vadinamas įtaisas, kuriame atliekamos visos skaičiavimo operacijos (pavyzdžiui, skaičių sudėtis, daugyba ir k.t.), loginės operacijos (pavyzdžiui, dviejų skaičių palyginimas, patikrinimas, ar prieš tai įvykdytos skaičiavimo operacijos rezultatas teigiamas, ir pan.), skaičiavimų valdymo operacijos (pavyzdžiui, jei rezultatas lygus nuliui, tai skaičiuoti toliau, jei nelygus nuliui, tai rezultatą spausdinti, ir pan.), duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintine operacijos (pavyzdžiui, skaičiavimo rezultatų įrašymas į diską ir pan.). Mes matome tik šių operacijų vykdymo rezultatus, o pačios operacijos vyksta procesoriaus viduje. Tik informacijos įvesties ir išvesties operacijos dažnai reikalauja vartotojo dėmesio: kartais reikia įvesti informaciją iš klaviatūros, o skaičiavimo rezultatai pateikiami ekrane. Skaitydami literatūrą apie kompiuterius, dažnai sutiksite santrumpą CPU, o kartais – ir santrumpą FPU. Jei norite sužinoti daugiau apie CPU ir FPU, spausk čia.

Vidinė atmintinės Pagrindinė ir vaizdo atmintinės Sisteminis blokas Vidinė atmintinės Pagrindinė ir vaizdo atmintinės Pastovioji ir spartinančioji atmintinės Kito tipo atmintinės

Pagrindinė ir vaizdo atmintinės Sisteminis blokas Pagrindinė ir vaizdo atmintinės Svarbiausioji vidinės atmintinės dalis – pagrindinė (operatyvioji) atmintinė. Nuo jos priklauso viso kompiuterio darbas. Joje laikoma informacija, su kuria konkrečiu metu dirba centrinis procesorius. Tai būtų: operacinės sistemos branduolys; programa, su kuria konkrečiu metu dirbama; dalis duomenų, kuriuos vartoja konkrečiu metu aktyvi programa; duomenų, kurie rodomi vaizduoklyje, kodai – vaizdai. Taigi pagrindinė atmintinė laiko programinę įrangą ir informaciją, kurią dirbdamas naudoja centrinis procesorius. Taip pat į ją įkeliama vartotojo pasirinkta ir vykdoma programa. Anglų k. Pagrindinė atmintinė vadinama random access memory (RAM) – tiesioginės kreipties atmintine. Dabartinių kompiuterių atmintinių talpa yra GB eilės. Nuo jos priklauso su kokiomis programomis galėsime dirbti. Analogiškai nuo pagrindinės atmintinės atsiskyrė ir vaizdo atmintinė (anglų k. visual access memory, sutrumpintai VRAM). Ji aptarnauja vaizduoklio procesorių ir skiriama grafinei informacijai, kuri turi būti vaizduojama ekrane, laikyti. Vaizdo atmintinės yra MB eilės.

Pastovioji ir spartinančioji atmintinės Sisteminis blokas Pastovioji ir spartinančioji atmintinės Pastoviojoje atmintinėje saugoma būtiniausia informacija, iš jos galima tik skaityti, o įrašyti į ją neleidžiama (todėl ji vadinama anglų k. read only memory (ROM), t.y. „tik skaityti iš atmintinės”. Pastoviojoje atmintinėje būna įrašyta pagrindinė įvesties ir išvesties sistema (anglų k. basic input/output system (BIOS)), kompiuterio darbo pradžia ir t.t. Informacija į šią atmintinę įrašoma surinkus pagrindinę plokštę. Vartotojas gali BIOS pakeisti, parsisiuntęs atnaujinimą iš gamintojo svetainės. Pastoviosios atminties talpa nedidelė, paprastai KB eilės. Sparčioji atmintinė (anglų k. cache memory) – tai tarpininkė tarp pagrindinės atmintinės ir procesoriaus. Joje laikoma aktualiausia informacija, kurios dažniausiai prireikia procesoriui jis ją gauna greičiau ir dėl to paspartėja viso kompiuterio darbas. Šios rūšies atmintinės kompiuteriuose atsirado ne taip seniai, jos susijusios su mikroschemų gamyba ir gali būti laikomos tarytum pagrindinės atmintinės dalimi. Šios atminties talpa priklauso nuo pagrindi- nės atminties lygio ir gali būti nuo kelių dešimčių KB iki kelių GB.

Sisteminis blokas Kito tipo atmintinės Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms buvo sukurta įvairių tipų atmintinių. Pvz.: „Rambus" DRAM (RDRAM) ar ,,Double Data Rate" (DDR) SDRAM atmintinės ir t.t. Visos šios atmintinės turi savo jungtis kompiuterio pagrindinėje plokštėje. Tai gali būti SIMM (viengubos jungties atmintinės modulis; anglų k. Single In-line Memory Module) arba DIMM (dvigubos jungties atmintinės modulis; anglų k. Dual In-line Memory Module). Taip pat yra ir buferinė atmintinė, kuri dažniausiai būna kelių Mbaitų dydžio ir yra montuojama, pvz.: spausdintuvuose, CD-RW ar DVD-ROM įrenginiuose.

Sisteminis blokas Magistralė Informacija tarp sisteminio bloko komponentų perduodama daugialaidėmis linijomis, kurios vadinasi magistralėmis. Svarbiausia magistralės charakteristika yra jos plotis, kuris matuojamas bitais ir išreiškia vienu metu perduodamų bitų kiekį (16, 32, 64). Visi sisteminio bloko įtaisai yra sujungti vidinėmis duomenų ir adresų bei valdymo signalų magistralėmis. Duomenų magistrale abiem kryptimis cirkuliuoja duomenys ir adresai, o adresų magistrale – tik adresai iš procesoriaus į išorę.

Sisteminis blokas Garso plokštės Aukštos kokybės garsui atkurti naudojami specialieji grandynai montuojami atskiroje garso plokštėje (anglų kalba dažniausiai vadinamoje Sound Blaster). Tokia plokštė sugeba įrašyti ir atkurti monofoninius ir stereofoninius signalus, atkurti garso failus, užtikrindama kokybę, artimą kompaktinių diskų garso kokybei.

Vaizdo plokštės Sisteminis blokas Vaizduoklyje atkuriamo vaizdo kokybė labai priklauso nuo jo skiriamosios gebos – eilučių skaičiaus ir vaizdo elementų skaičiaus eilutėje. Šių parametrų vertes lemia sisteminiame bloke esantys integriniai grandynai [mikroschemos], vadinami vaizdo plokšte. Šio įtaiso paskirtis – vaizdo formavimas ekrane, naudojant grafinį arba tekstinį vaizdo kūrimo principą.   Į ekraną išvedamas vaizdas saugomas specialioje atmintinės srityje, vadinamoje vaizdo atmintine. Paprastesnėse vaizdo plokštėse vaizdo atmintinė būna 32 MB, geresnėse – 64 MB, o skirtuose profesionaliam darbui – 128 MB ir daugiau. Siekiant padidinti grafinės sistemos darbo našumą, vaizdo atmintinė konstruojama iš specialios architektūros integrinių grandynų – VRAM (video RAM), SGRAM (sinchroninės grafinės RAM), WRAM (Window RAM).

Išorinė atmintinė Standusis diskas Standžiojo disko sandara Diskeliai Kompaktiniai diskai DVD diskai Magnetooptiniai diskai Magnetinės juostos

Standusis diskas Pagrindinis AK* išorinis atmintinės įtaisas – stacionarus standusis diskas, kuriame saugoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga bei įvairūs duomenys.  Visi magnetiniai diskai konstruojami tuo pačiu principu: viena ar kelios magnetine medžiaga padengtos plokštelės, pritvirtintos prie veleno, kartu su informacijai įrašyti ir skaityti skirtomis specialiomis galvutėmis bei varikliais, sukančiais diską reikiamu greičiu ir stumdančiais galvutes, uždaromos hermetiškame korpuse. Toks darinys dydžiu prilygsta pusei nestoros knygos.  Paveiksle parodyta, kad magnetine medžiaga padengtos plokštelės sudaro paketą (tai gali būti ir vienintelė plokštelė), kuris sukasi dideliu greičiu apie ašį. Skaitymo ir įrašymo galvutės įtaisytos ant laikiklio, kuris jas stumdo plokštelių spindulio kryptimi. Dėžutėje taip pat yra valdymo grandynas [mikroschema] ir operatyvioji buferinė atmintinė. AK* - asmeninis kompiuteris

Standžiojo disko sandara

Diskeliai Informacijai į kitą AK perkelti ar laikinai saugoti skirtas lankstusis diskas arba diskelis. Tai apvali 3,5 colio (maždaug 9 cm) skersmens plastikinė plokštelė, padengta magnetinės medžiagos oksidais ir specialiu apsauginiu lako sluoksniu. Siekiant juos apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, dulkių ir kitų išorės poveikių, diskeliai įdedami į standų vokelį. Šiuolaikinių standartinių diskelių (jie būna pažymėti raidėmis HD – High Density) talpa – 1,44 MB, o kai kurie įtaisai ir aukštos kokybės diskeliai (jie būna pažymėti raidėmis ED – Extra-High Density) leidžia įrašyti dvigubai daugiau informacijos (2,88 MB). Diskeliuose esanti informacija į pagrindinę kompiuterio atmintinę (taip pat ir priešinga kryptimi) perkeliama maždaug 0,1 MB/s sparta.

Kompaktiniai diskai Pirmasis kompaktinių diskų variantas buvo specialiai sukurtas kaip skaitmeninis aukštos kokybės garso įrašymo standartą atitinkantis diskas, skirtas buitinei aparatūrai. Principinės šios technologijos ypatybės (didelė atminties talpa ir nedidelė kaina) patraukė ir kompiuterių specialistų dėmesį, todėl kompaktinius diskus šiandien naudojame kaip svarbų kompiuterinės informacijos kaupiklį. Duomenys į kompaktinius diskus įrašomi ir skaitomi lazerio spinduliu. Šiuo metu kompiuteriai dažniausiai aprūpinami tik skaitymui skirtų optinių diskų, kurie vadinami kompaktiniais diskais (CD-ROM; santrumpa CD kilusi iš anglų kalbos termino Compact Disk), įrenginiais. Tokie diskai naudojami instaliacinėms programoms perkelti, elektroninėms knygoms ir enciklopedijoms, multimedijos informacijai saugoti. Standartinė vieno kompaktinio disko talpa yra 650 megabaitų. Svarbi jų savybė – aukštas informacijos saugojimo patikimumas. Pastaraisiais metais atsirado ir įrašomieji CD-ROM, žymimi santrumpa CD-R (angl. CD – Recordable). Naudojant naująją technologiją, į kompaktinį diską kompiuteriu įrašoma informacija, kurią po to galima skaityti kiek norima kartų standartiniu CD-ROM įrenginiu. Dar viena kompaktinių diskų atmaina – perrašomieji CD-ROM, žymimi santrumpa CD-RW (angl. CD – ReWritable). Į tokį kompaktinį diską informaciją galima perrašyti kompiuteriu kiek norima kartų .

DVD diskai DVD (angl. Digital Video Disk) – skaitmeninių vaizdo diskų – technologija buvo pristatyta (1996 m. pabaigoje) kaip buitinių įrenginių tehchnologija, skirta filmams įrašyti ir atkurti specialiais prie televizorių prijungtais grotuvais. Po to buvo pastebėta, kad didelės talpos optiniai diskai gali būti taikomi ir kitose srityse, todėl jų pavadinimas buvo pakeistas į skaitmeninius universaliuosius diskus (angl. Digital Versatile Disk). DVD disko matmenys atitinka įprastinį CD, jie taip pat naudoja lazerio spindulį informacijai perskaityti. Tačiau DVD disko talpa 7 kartus didesnė nei CD, kadangi jame pasiekiamas didesnis įrašymo tankis. Jei informacija įrašoma dviejuose kiekvienos pusės sluoksniuose, DVD disko talpa padidėja dar 4 kartus ir pasiekia 17 GB. Tokie diskai yra idealios laikmenos multimedijos programoms. Žinomos kelios DVD atmainos, pavyzdžiui: 1. DVD-ROM – tik skaitomi skaitmeniniai diskai; 2. DVD-R – įrašomi skaitmeniniai diskai; 3. DVD-RAM, DVD+RW – perrašomi skaitmeniniai diskai; 4. DVD-Video – vaizdo informacijai (suspaustai) skirti skaitmeniniai diskai.

Magnetooptiniai diskai Inžinieriai, stengdamiesi padidinti keičiamų diskų talpą, sukūrė naujus išorinių atmintinių tipus. Magnetooptiniuose diskuose informacijai įrašyti naudojama optika, todėl jų talpa gerokai didesnė nei paprastų magnetinių diskų. Tokių diskų talpa būna nuo 128 MB iki 2,6 GB (maždaug 88-170 kartų daugiau nei paprastų diskelių). Kadangi magnetooptiniai diskai standartizuoti ir atsparūs išorės magnetiniams laukams, jie tinka duomenų archyvams saugoti ir duomenims perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Lanksčiųjų magnetooptinių diskų (Floptical drives) talpa gerokai didesnė nei diskelių, nes inžinieriams pavyko daug kartų padidinti įrašų tankį, panaudojus lazerinę galvučių pozicionavimo sistemą. Be to, tokie įtaisai pasižymi dar viena gera savybe – jie sugeba perskaityti paprastuose diskeliuose įrašytą informaciją. Firmos Iomega Corp. talpiajame diskelyje [zip diskelyje] telpa 100 megabaitų (maždaug 70 kartų daugiau nei paprastame diskelyje), o firmos OR Technology įtaise LS-120 dar daugiau – 120 MB.

Magnetinės juostos Magnetinės juostos – vienas iš seniausių informacijos kaupiklių. Pastaraisiais metais sukurtos magnetinių įrašų technologijos ir magnetinių juostų įrenginiai atgaivino magnetines juostas, kurias daugelis buvo bepradedą pamiršti. Šiuolaikiniai magnetinių juostų įrenginiai pasižymi ypač didele talpa (siekiančia 70 GB vienoje kasetėje), gana didele informacijos perdavimo sparta (siekiančia 10 MB/s), aukštu patikimumu ir labai žema santykine kaina (1 GB laikymui tenkanti kaina beveik 30 kartų mažesnė lyginant su magnetooptiniais diskais). Šie įtaisai vadinami juostiniais kaupikliais. Dėl minėtų priežasčių magnetinės juostos puikiai tinka labai dideliems informacijos kiekiams saugoti ir perkelti į kitus kompiuterius. Jos naudojamos archyvams laikyti.

Įvesties įrenginiai Klaviatūrà Pelė Valdymo rutulys Valdymo svirtis Paskirtis – perduoti sisteminiam blokui komandas, nurodymus bei kitą informaciją, kurią reikia apdoroti. Klaviatūrà Pelė Valdymo rutulys Valdymo svirtis Šviesos pieštukas ir jutiklinis ekranas Skaitytùvas Grafinė lenta Mikrofonas Garso sintezatoriai Fotokamera, vaizdo kamera

Klaviatūra Kas yra klaviatūra? Kaip atrodo lietuviškos klaviatūros variantas?

Klaviatūra (Keybord) Klaviatūra – standartizuotas įtaisas su tam tikra tvarka išdėstytų klavišų rinkiniu. Klavišų nuspaudimui fiksuoti naudojami įvairūs metodai, turintys įtakos klaviatūros kainai, patikimumui ir ilgalaikiškumui.  Anksčiau AK klaviatūroje būdavo 84 arba 85 klavišai. Šiuolaikinių AK klaviatūroje būna 101 arba 102 klavišai. Jie grupuojami į 4 grupes: 1) pagrindinė klavišų grupė (rašmenų, ženklų); 2) funkciniai klavišai; 3) skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais klavišais valdomas žymeklis ir vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys; 4) žymeklio ir ekrano valdymo klavišai.  Trečiosios grupės klavišais galima įvesti ir simbolius, kurių klaviatūroje nėra. Tam reikia, nuspaudus klavišą Alt, įvesti simbolio kodą. Pavyzdžiui, nuspaudę klavišą Alt ir įvedę kodą 0181, ekrane matysime simbolį µ, o nuspaudę klavišą Alt ir įvedę 177, matysime simbolį ±.

Lietuviškos klaviatūros variantas Šiuos reikalavimus tenkina lietuviška kompiuterio klaviatūra, atitinkanti 2000 m. priimtą Lietuvos standartą LST 1582:2000

Skiriasi išvaizda, veikimo principu, mygtukų skaičiumi, forma. Pelė (Mouse) Pelė įtaisas, turintis du, tris ar daugiau klavišų, kartais ratuką turintis nedidelis kompiuterio valdymo pultelis. Ja greičiau ir patogiau nurodome veiksmus kompiuteryje. Skiriasi išvaizda, veikimo principu, mygtukų skaičiumi, forma. Pelytės korpuse paprastai yra rutuliukas, kurio judėjimas susietas su žymiklio judesiu ekrane, taigi stumdant pelę, drauge juda ir žymiklis. Optinė mechaninė pelytės konstrukcija dabar yra labiausiai paplitusi. Pelytės prie AK dažniausiai jungiamos kabeliu. Bet yra pelyčių be kabelio. Jos turi infraraudonųjų spindulių arba žemojo dažnio radijo bangų siųstuvus. Imtuvas yra sujungiamas su AK. 1963-1964

Valdymo rutulys (TrackBall) Valdymo rutulys – tarsi apversta pelė, kurios rutulį sukame nykščiu, kitais pirštais ar net delnu. Jis dažniausiai naudojamas vietoje pelės nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Jo privalumas – valdytuvas yra stacionarus ir nereikalauja papildomos vietos ant stalo.

Valdymo svirtis (Joystick) Valdymo svirtis (vairalazdė) - tai manipuliatorius, kuris rankenos palenkimą pakeičia žymeklio ar kito simbolio judesiu. Toks manipuliatorius dažniausiai skiriamas kompiuteriniams žaidimams valdyti.

Šviesos pieštukas ir jutiklinis ekranas Jutiklinis ekranas reaguoja į prisilietimus specialiu pieštuku arba net pirštu, todėl AK galima valdyti tiesiog per ekrane matomą meniu arba rašyti jame komandas. Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais nešiojamaisiais ar kišeniniais kompiuteriais, bet ir įvairiose viešose informacijos sistemose. Šviesos pieštukas – priemonė tiesiogiai bendrauti su PK per ekraną. Šviesos pieštukas turi reaguoti į silpną ekrano švytėjimą, atsirandantį prabėgant elektronų spinduliui, nes vaizdas piešiamas tamsiame ekrane. Pieštuko skiriamoji geba turi atitikti ekrano skiriamąją gebą, todėl jame yra optinė sistema. Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atliekamos funkcijos.

Skaitytuvas (Scanner) Skaitytuvas (skaitlys) – įrenginys, perkeliantis vaizdą (paveikslus, tekstą) iš popieriaus į kompiuterį. Skaitytuvai esti staliniai ir rankiniai. Įtaisas nuosekliai skaito (skenuoja) tekstą, brėžinį ar paveikslą ir gautąjį vaizdą perduoda į kompiuterį. Jei tai buvo tekstas, specialios programos gali jį atpažinti ir paversti į formą, būdingą tekstiniams failams (dokumentams). Brėžiniai ar paveikslai koduojami taip, kaip juos priimta koduoti įvairiose grafinėse programose. Skaitytuvo kaina priklauso nuo maksimalaus skaitomo lapo dydžio jungties tipo skiriamosios gebos, matuojamos taškų skaičiumi colyje (dpi)

Grafinė lenta (Digitizer) Ji naudojama tiksliems grafikos darbams. Grafinė lenta yra displėjaus ekrano antrininikė. Joje galima piešti specialiu pieštuku arba speciale pelyte, o vaizdas matomas ekrane. Lentoje piešti gerokai patogiau negu vertikaliame ekrane. Po elektromagnetinės lentos paviršiumi yra tankus laidų tinklelis (dešimtys laidų milimetre), reaguojantis į pieštuko skleidžiamą elektromagnetinį lauką arba į lauko pokytį, kurį sukelia pieštukas. Lentos valdiklis nustato pieštuko padėties koordinates ir perduoda jas į PK. Lentos skiriamoji geba yra nuo 4 ik10 kartų mažesnė už atstumą tarp laidininkų ir svyruoja nuo 0,1 ik 0,25 mm. Ji priklauso ne tik nuo lentos ir pieštuko konstrukcijos, bet ir nuo pieštuko vertikalumo, nes, palenkus pieštuką, pasikeičia jame esančio signalų siųstuvo padėtis laidų tinklelio atžvilgiu. Mažiausios lentos atitinka A6 formatą (21x29,7 cm), o didžiausios – aštuonis kartus didesnį A0 formatą. Šiuolaikinės lentos reaguoja į pieštuko prispaudimą ir piešti jose galima kaip popieriuje. Kuo stipriau pieštukas spaudžiamas, tuo storesnią liniją jis piešia. Pieštukai skiria 256 – 512 prispaudimo lygių. Braižant vietoje pieštuko naodojamas įrankis, panašus į pelytę su langeliu, turinčiu žymą padėčiai tiksliai nustatyti. Lentos būna standžios ir lanksčios. Yra ir skaidrių lentų. Lenta su PK sujungiama kabeliu arba ifraraudonaisiais spinduliais. Štai kaip atrodo grafinė lenta

Grafinė lenta

Mikorofonas Mikrofonas - akustoelektrinis įtaisas, keičiantis garso virpesių energiją garsinio dažnio elektros srove. Mikrofonai dažnai naudojami laidinio ir radijo ryšio, televizijos technikoje, garso įrašymo įrenginiuose. Pagal veikimo principą mikrofonai skirstomi į elektrodinaminius (ritinius ir juostinius), elektrostatinius (kondensatorinius), pjezoelektrinius (kristalinius), elektromagnetinius ir anglinius. Elektrodinaminiai ir elektrostatiniai mikrofonai dažniausiai naudojami televizijos, įrašų studijų, aukštos kokybės garso stiprinimo įrenginiuose, o elektromagnetiniai, pjezoelektriniai ir angliniai - paprasčiausiuose garso stiprinimo įtaisuose (telefonuose, magnetolose ir pan.).

Fotokamera ir vaizdo kamera Leidžia nuotraukas ar vaizdo siužetus nesunkiai perkelti į kompiuterio atmintinę. Prijungtos vaizdo kameros sudaro galimybę rengti vaizdo konferencijas.

Garso sintezatoriai Garso plokštėse dažnai būna įstatyti sintezatoriai, skirti muzikos instrumentų ir įvairių garsų imitavimui. Paprastesnėse garso plokštėse būna dažnio moduliavimo principais dirbantys sintezatoriai, tačiau jų sintezuoto garso kokybė žemesnė. Modernesnėse garso plokštėse būna sintezatoriai, naudojantys specialiose lentelėse saugomą informaciją – įvairių muzikos instrumentų skambesio užkoduotus parametrus. Tokių sintezatorių sintezuoto garso kokybė gerokai aukštesnė. Specialiems efektams kurti (choro skambesiui, reverberacijai ir pan.) sudėtingose garso plokštėse naudojami specialūs procesoriai, vadinami skaitmeninių signalų procesoriais. Šis garso sintezatorius taip pat gali būti jungiamas prie kompiuterio norint išgauti kuo daugiau įvairesnių garsų. Šiuolaikiška garso plokštė

Išvestie įrenginiai Išvestie įrenginių paskirtis – apdorotą informaciją išvesti kompiuterio sisteminio bloko. Tai: Vaizduokliai Spausdintuvai Kolonėlės Braižytuvai Projektoriai

Vaizduoklis Kas yra vaizduoklis? Elektroninio vamzdelio monitoriai Skystųjų kristalų monitoriai Dujinės plazmos monitoriai

Vaizduoklis (monitorius, displėjus) Vaizduoklis – įrenginys grafinei ir tekstinei informacijai rodyti. Pagal vaizdo kūrimo būdą monitoriai skirstomi į: Elektroninio vamzdelio (kineskopinius – CRT) Skystųjų kristalų – LCD Dujinės plazmos - PDP

Elektroninio vamzdelio monitoriai Tai monitoriai su kineskopais, kurių veikimo principas analogiškas televizoriams: vaizdą piešia švytintistaškas, bėgdamas per ekraną. Elektronų pluoštas, judėdamas horizontalia kryptimi iš kairės į dešinę, palieka pėdsaką, sudarytą iš didelio taškų skaičiaus (grįždamas atgal, pluoštas pėdsako nepalieka). Kiekvienas taškas (vadinamas vaizdo elementu) turi savo spalvą ir ryškumą. Kiekviena paskesnė eilutė brėžiama kiek žemiau. Vaizduoklyje atkuriamo vaizdo kokybė priklauso nuo to, kokiu dažniu vaizdas atnaujinamas ekrane. Kaip žinia, žmogaus akiai reikia, kad vaizdas būtų atnaujinamas bent 25 Hz dažniu. Kad atskirų taškų švytėjimas susilietų į tolygią šviesą, minimalus dažnis yra 40-60 Hz ir priklauso nuo individualių akies savybių. Todėl daugumoje televizorių kadrų dažnis ir yra 50 Hz. Šiuolaikiniuose aukštos kokybės displėjuose kadrų dažnis dar didesnis ir siekia 75-85 Hz.

Skistųjų kristalų plokštieji monitoriai Skystųjų kristalų ekranai yra nedidelių matmenų, suvartoja nedaug energijos, yra lengvi, bet brangūs. Jie dažniausiai pritaikomi kišeniniams ir nešiojamiems personaliniams mokpiuteriams. Pastaruoju metu naudojami ir staliniuose PK. Skystųjų kristalų monitoriai sudaryti iš dviejų stiklinių plokštelių, tarp kurių yra skystųjų kristalų masė. Skystieji kristalai, paveikti elektros krūviu, gali keisti savo optinę struktūrą bei savybes. Elektrinio lauko veikiami jie keičia geometrinę orientaciją ir skirtingai atspindi šviesą.

Dujinės plazmos monitoriai Dujinės plazmos ekraną sudaro dvi stiklinės plokštelės su vidiniu liuminoforo sluoksniu, tarp kurių yra dujų mišinys (neono arba neono ir argono) Plazminiai ekranai yra „aktyvūs“, nesinertinės dujos skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie žadina raudoną, žalią, mėlyną šviesą sklaidžiantį liuminoforą. Šiems ekranams maitinti reikia didelių įtampų Didelis yra jų ekrano taškų skersmuo, todėl jie geriausiai tinka demonstraciniams monitoriams.

Spausdintuvai Kas yra spausdintuvai? Adatiniai spausdintuvai Lazeriniai spausdintuvai Kaip veikia lazerinis spausdintuvas? Rašaliniai spausdintuvai

Spausdintuvai Spausdintuvai – pagrindiniai informacijos išvesties įtaisai. Šiuolaikiniai spausdintuvai gali išspausdinti informaciją sparčiai ir užtikrindami aukštą spaudinių kokybę. Įvairūs spausdintuvų tipai skiriasi spausdinimo principais, darbo sparta, spaudinių kokybe ir kaina.

Adatiniai spausdintuvai Adatiniuose spausdintuvuose spausdinamo teksto elementai formuojami popieriuje spausdinimo galvute, turinčia vieną ar kelias vertikalias metalinių adatėlių (jų būna nuo 9 iki 24) eilutes. Spausdinimo metu atitinkamos adatėlės, mušdamos į popierių per dažančią juostą, atspaudžia reikalingus simbolio taškus. Spausdinimo galvutė, judėdama horizontalia kryptimi, per kelis kartus popieriuje suformuoja visą simbolio vaizdą. Tokie spausdintuvai eilutę spausdina nuosekliai, o spausdinimo sparta siekia 120-450 simbolių per sekundę. Paprasčiausiuose spausdintuvuose tekstas spausdinamas galvutei judant tik pirmyn, o sudėtingesniuose – ir atgal. Dokumentų spausdinimo adatiniais spausdintuvais savikaina yra mažiausia, spausdinimo kokybė nėra aukšta ir krenta dylant juostelei, spausdintuvai dirba palyginus triukšmingai.

Lazeriniai spausdintuvai Lazeriniuose spausdintuvuose spausdinamo teksto ir grafikos vaizdas pirmiausia suformuojamas seleninio būgno paviršiuje, įelektrinant atitinkamas būgno vietas ir prie jų pritraukiant dažus, o po to perkeliant juos ant popieriaus. Tokie spausdintuvai spausdina nuo 4-6 puslapių per minutę (paprasčiausi, skirti asmeniniam naudojimui) iki 16-32 puslapių per minutę (skirti grupiniam naudojimui). Gali spausdinti juodai, o brangesni modeliai – ir spalvotai ant įvairaus formato popieriaus arba plėvelės. Dokumentų spausdinimo lazeriniais spausdintuvais savikaina yra didžiausia, spausdinimo kokybė labai aukšta, spausdintuvai dirba tyliai.

Lazerinio spausdintuvo veikimo principas

Rašaliniai spausdintuvai Rašaliniuose spausdintuvuose spausdinamo teksto ir grafikos vaizdas formuojamas užpurškiant specialų rašalą ant popieriaus. Tokie spausdintuvai spausdina maždaug tokiu pat greičiu kaip ir adatiniai (o aukštos kokybės spalvotą vaizdą – lėčiau). Paprastesni ir pigūs spausdintuvai spausdina juodai, o brangesni ir spalvotai. Kaip ir lazeriniai, rašaliniai spausdintuvai gali spausdinti ne tik ant įvairaus formato popieriaus, bet ir ant plėvelės. Dokumentų spausdinimo rašaliniais spausdintuvais savikaina yra kiek didesnė nei adatinių, spausdinimo kokybė gana aukšta, spausdintuvai dirba tyliai.

Kolonėlės Garso kolonėlė – įrenginys garso atkūrimui, kurį sudaro mažiausiai vienas garsiakalbis, įmontuotas į korpusą. Pagrindiniai akustines sistemas charakterizuojantys parametrai yra tipas, varža, galia, jautrumas, atkuriamų dažnių juosta. Dažniausiai sutinkami tipai: pagal garsiakalbių tipą (elektrodinaminė, elektrostatinė ar kt.), pagal dažnį (plačiajuostė, žemadažnė, aukštadažnė), pagal korpuso sandarą (uždaro, atviro tipo, fazoinvertorinė / paprasta). Varža - dažniausiai 4 Ω (omų), 8 Ω, ar kt. Galia - nominali arba pikinė. Jautrumas - akustinės sistemos savybė atkurti skirtingo garsumo lygį, esant tai pačiai įeinančiajai srovei. matuojamas dB (decibelais). Atkuriamų dažnių juosta - gebėjimas atkurti garso bangų spektrą nuo žemiausio iki aukščiausio dažnio. Matuojamas Hz (hercais), dažnai pateikiamas su nukrypimu pvz "+/- 2.5 dB".

Braižytuvai (Ploreriai) Taip vadinami įtaisia, skirti grafinei informacijai (brėžiniams) išvesti ant popieriaus. Jie būna: būgniniai (braižymui skirtas popierius laikomas rulone) planšetiniai (braižo ant didelio popieriaus lapo

Projektorius Kompiuteriu valdomi projektoriai naudojami, kai iš kompiuterio išvedamą informaciją reikia pateikti žmonių grupei. Nedideli kompiuteriu valdomi projektoriai palyginti neblogos kokybės spalvotą vaizdą gali rodyti kelių kvadratinių metrų ekrane.

Modemai, tinklo plokštė Kas yra modemai? Kam reikalingi modemai? Vidinis ir išorinis modemai Faksmodemai Tinko plokštė

Modemai Žodis modemas kilęs iš žodžių moduliatorius ir demoduliatorius. Tai įtaisas skaitmeniniams signalams pakeisti analoginiais, naudojamais paprastose telefono linijose, ir gautiems analoginiams signalams pakeisti atgal į skaitmeninius (lietuviškoje literatūroje kartais vartojamas terminas vertiklis). Kompiuteriuose naudojami modemai atlieka ir kitas funkcijas – suderina kompiuterį su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą ir kt. Modemai apibūdinami informacijos perdavimo sparta. Šiuolaikiniai modemai informaciją gali perduoti 28800, 33000 ir net 57600 bodų sparta (1 bodas atitinka 1 bitą per sekundę). Modemai būna vidiniai ir išoriniai. Vidinis modemas – tai speciali plokštė, įstatoma į sisteminėje plokštėje esantį (ISA) lizdą. Išorinis modemas – tai atskirame korpuse sumontuota plokštė su maitinimo šaltiniu, jungiama prie COM prievado

Kam reikalingi modemai? Nors asmeninis kompiuteris skirtas visų pirma individualiam darbui, tačiau ryšių technologijų vystimasis paskatino jungti kompiuterius tarpusavyje, siekiant: 1) paprasčiau perkelti didelius informacijos masyvus nenaudojat tarpinių informacijos laikmenų (diskelių, magnetinių juostų); 2) naudotis elektroninio pašto galimybėmis; 3) prijungti namuose esantį kompiuterį prie kompiuterių tinklo (Interneto).

Vidinis ir išorinis modemai Vidinis modemas Išorinis modemas

Faksmodemai Taip vadinami šiuolaikiniai modemai faksogramoms (faksimiliniams pranešimams) perduoti.

Tinklo plokštė Tinklo plokštė skirta keistis informacija su nutolusiu kompiuteriu. Skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte, ir kabelio jungtimi. Taip pat tinklo plokštės skiriasi informacijos perdavimo greičiu . Šiuolaikinių tinklo kortų mažiausia duomenų informacijos perdavimo sparta – 10 Mbitų/sek.

CPU ir FPU Santrumpa CPU žymi centrinį procesorių (angl. Central Processing Unit). Šis terminas vartojamas todėl, kad dažnai kompiuteryje būna ne vienas procesorius, o keli (pavyzdžiui, ir FPU, įvedimo ir išvedimo procesorius). Tokiu atveju centrinis procesorius paprastai atlieka skaičiavimo operacijas su sveikaisiais skaičiais, skaičiavimų valdymo bei duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintinėms operacijas.  Santrumpa FPU žymi procesorių, kurio pagrindinė paskirtis – atlikti skaičiavimo operacijas su trupmeniniais skaičiais, kurie matematikoje vadinami realiaisiais, o informatikoje – slankiojo taško arba kablelio (angl. floating point) skaičiais. Todėl šis procesorius ir vadinamas slankiojo kablelio procesoriumi (angl. Floating Point Unit). Be to, šis procesorius paprastai atlieka ir veiksmus su dešimtainiais skaičiais.  Tais atvejais, kai tokio procesoriaus kompiuteryje nėra, jo funkcijas atlieka centrinis procesorius.  Šiuolaikiniuose procesoriuose dažniausiai atliekamos visos operacijos, tačiau santrumpa CPU tebenaudojama, nors procesoriai ir pasikeitė. Pavyzdžiui, procesorius MC88110 turi net 10 atskirų funkcinių įtaisų, kurie specializuoti atlikti skirtingų tipų operacijoms su įvairių tipų duomenimis – sveikaisiais ir slankiojo kablelio skaičiais, loginiais dydžiais, koduota grafine ir garso informacija.