Širdies laidumo sutrikimai (blokados)

Παρουσίαση με θέμα: "Širdies laidumo sutrikimai (blokados)"— Μεταγράφημα παρουσίασης:

1 Širdies laidumo sutrikimai (blokados)
Austėja Vaičiulytė VI kursas

2 Širdies laidžioji sistema
SA mazgas Prieširdžių laidieji takai AV mazgas Hiso – Purkinje sistema

3 Širdies laidžioji sistema

4 Laidumo sutrikimai Sinuatrialinė (SA) blokada
Atrioventrikulinė (AV) blokada Intraventrikulinio laidumo sutrikimai: Hiso pluošto kojyčių blokados Monofascikulinės blokados Bifascikulinės blokados Trifascikulinės blokados

5 Sinuatrialinė blokada
SA jungtį sudaro T ląstelės P ląst. → T ląst. → prieširdžių miokardo Purkinje sk. SA laidumo sutrikimų atveju sulėtėja arba visai nutrūksta laidumas pro SA jungtį

6 Priežastys I Sukeliančios organinius SM pakitimus:
Idiopatinė degeneracinė liga Koronarinė širdies liga Kardiomiopatija Hipertenzija Infiltraciniai procesai (amiloidozė, hemachromatozė, augliai) Kolagenozės (sklerodermija, SRV) Uždegiminės ligos (miokarditas, perikarditas) Chirurginė trauma (ortotopinis širdies persodinimas, Mustardo operacija, tuščiųjų venų kaniuliavimas) Skeleto raumenų ligos (Diušeno ar miotoninė raumenų distrofija) Apšvitinimas

7 Priežastys II Vaistai β-adrenoreceptorių blokatoriai
Nesukeliančios organinių SM pakitimų: Vaistai β-adrenoreceptorių blokatoriai Kalcio kanalų blokatoriai Širdį veikiantys glikozidai Simpatolitiniai antihipertenziniai vaistai (klonidinas, metildopa, rezerpinas) Antiaritminiai vaistai Kiti (ličio karbonatas, cimetidinas, amitriptilinas, fenitoinas) Autonominės nervų sistemos įtaka Padidintas n. vagus tonas Karotidinio sinuso sindromas Vazovagalinė sinkopė Gerai treniruoti atletai

8 SA blokada Dalinė Visiška I laipsnio II laipsnio
1 tipo (sinusinis Venkebachas) 2 tipo (sinusinis Miobicas) Visiška

9 I laipsnio SA blokada Sinusiniai impulsai patenka į prieširdžius pavėluotai dėl sulėtėjusio laidumo SA jungtyje EKG-je tiesioginių požymių nėra (SA laidumo laiko pailgėjimas, nustatomas EFT metu)

10 II laipsnio 1 tipo SA blokada
EKG požymiai: P-P int.laipsniškai trumpėja, po to pauzė Pauzės trukmė trumpesnė nei prieš pauzę buvusio trumpiausio sinusinio P-P int.dviguba reikšmė P-P int.po pauzės yra ilgesnis nei prieš pauzę

11 Sinusinis Venkebachas

12 II laipsnio 2 tipo SA blokada
EKG požymiai: Prieš ir po pauzės P-P int.trukmė vienoda Pauzės trukmė lygi dviejų sinusinių P-P int.trukmei G.b.blokuojamas kas 2-as,3-ias,4-as sinusinis impulsai

13 Sinusinis Miobicas

14 Visiška SA blokada Visi sinusiniai impulsai blokuojami ir nepatenka į prieširdžius Izoelektrinė linija be P ir QRS kompl. Atsiranda AV jungties gelbstintis ritmas SkV, klinikinė mirtis

15 Klinikinė reikšmė ir gydymas
Sinusinio Venkebacho blokados atveju skilv.susitrauk k/min. Gydymo nereikia Sinusinio Miobico blok.atveju žymi bradikardija; Ligoniai jaučia stiprų širdies susitraukimą, sustojimą Atropinizacija, KŠL – nitratai, BAB; ≤35 k/min., alpimo epizodai - kardiostimuliatorius

16 Atrioventrikulinė blokada
Tai sulėtėjęs arba sutrikęs sužadinimo bangos patekimas iš prieširdžių į skilvelius pro atrioventrikulinį mazgą.

17 Priežastys Su amžiumi susijusi širdies laidžiosios sistemos degeneracija Lėtinė išeminė širdies liga Ūminis miokardo infarktas, miokarditinė kardiosklerozė Vaistų poveikis (beta adrenoblokatoriai, antiaritminiai vaistai, kalcio kanalų blokatoriai, širdį veikiantys glikozidai) Parasimpatinės nervų sistemos tonuso vyravimas naktį miego metu Širdies operacijų metu (dažniausiai koreguojant įgimtas širdies ydas, chirurginiai veiksmai viršutinėje tarpskilvelinės pertvaros dalyje) Tiek II°, tiek III° AV blokada gali būti įgimta

18 AV blokada Dalinė Visiška I laipsnio II laipsnio 1 tipo (Venkebacho)
2 tipo (Miobico) 3 tipo (ženkli, ang.advanced) Visiška

19 I laipsnio AV blokada Dažniausiai impulso plitimas sulėtėja AV mazgo srityje, retai prieširdžiuose ar Hiso - Purkinje sistemoje EKG požymiai: Pailgėjęs P-R int. (sg.>0,21, v.>0,18 s) P banga pastovi, registr.skilvelinis kompleksas QRS n/o, pailgėjęs (≥0,12 s) ŠSD priklauso nuo sinusinio ritmo dažnio

20 I laipsnio AV blokada

21 I laipsnio AV blokada

22 II laipsnio 1 tipo AV blokada
AV mazge, rečiau Hiso pluošte ar jo kojytėse EKG požymiai: P-R int.ilgėja, iškrenta QRS-T kompl.ir susidaro pauzė R-R int.priešingai, trumpėja Trumpiausias P-R int.po pauzės (n/o,pailgėjęs) P-P int.vienodos trukmės QRS kompl.mažiau nei P bangų Skilvelių susitraukimo dažnį lemia QRS iškritimų dažnis Distalinės AV blokados metu QRS >0,12 s

23 II laipsnio 1 tipo AV blokada

24 II laipsnio 1 tipo AV blokada

25 II laipsnio 2 tipo AV blokada
EKG požymiai: P-R int.pastovios trukmės (n/o, pailgėjęs) Registr.pauzės trukmė lygi dviejų sinusinių P-P ar R-R int.trukmei P-P int.vienodos trukmės QRS kompl.mažiau nei P bangų QRS plotis >0,12 s (g.b. Hiso pl.koj.blok.pož.) 2:1 blokada (2 P bangos - 1 QRS kompleksas), gali būti 3:1 ir t.t.

26 II laipsnio 2 tipo AV blokada

27 II laipsnio 2 tipo AV blokada

28 II laipsnio 3 tipo AV blokada
Keleto QRS kompl.iškritimo periodai EKG požymiai: Ilgos pauzės, keletas P bangų be QRS; pauzės trukmė lygi trijų ar daugiau sinusinių P-P int.trukmei P-R int.pastovus, pailgėjęs QRS < P bangų QRS platūs, > 0,12 s

29 II laipsnio 3 tipo AV blokada

30 Visiška AV blokada Prieširdžius sužadina sinusiniai, skilvelius - skilveliniai impulsai EKG požymiai: P-P int.vienodos trukmės R-R int.vienodos trukmės, 2-3k.ilgesni už P-P Nėra jokio ryšio tarp prieširdžių ir skilvelių Skilv.susitraukimų dažnis k/min. QRS forma ir SkSD priklauso nuo AV blokados lygio (prox – siauri, <30-40 k/min, distal. – platūs, k/min.)

31 Visiška AV blokada

32 Visiška AV blokada

33 Klinikinė reikšmė ir gydymas
I laipsn.hemodinamikos netrikdo II l. 2-3 tipo AV blokadų eiga sunkesnė nei 1 tipo. Būdinga žymi bradikardija, alpimo epizodai. Dažnai iškrentant QRS – ŠN. Pauzių metu – „permušimai“,“apmirimas“. Bradikardijų metu – galvos svaigimas, patamsėjimas akyse, silpnumas. Gydymas: atropinizacija, AV laidumo slopinimas, BAB, ŠVG, elektrinė širdies stimuliacija ir t.t.

34 Transformacija Distalinė I laipsnio AV blokada su plačiais QRS, MI metu gali progresuoti iki II laipsnio arba visiškos AV blokados. Tiek ūminė, tiek lėtinė II laipsnio 2 arba 3 tipo AV blokada neretai progresuoja iki visiškos AV blokados.

35 Pavojingiausia AVB komplikacija
ADAMS – STOKES‘o sindromas. Būdingas sąmonės netekimas su epileptiforminiais traukuliais, dėl žymios smegenų hipoksijos bei išemijos. Pasireiškia, kai: sinusinis ritmas pereina į visišką AV blokadą su retu skilvelių ritmu ektopinis skilv.ritmas keičia savo vietą ir staiga suretėja skilv.susitraukimas tachikardiją keičia bradikardijos epizodai

36 Adams – Stokes‘o sindromas

37 VIDUSKILVELINIO LAIDUMO SUTRIKIMAI: Hiso pluošto kojyčių blokados
Tai viduskilvelinio (intraventrikulinio) laidumo sutrikimais vadinamas sulėtėjęs arba sutrikęs sužadinimo bangos sklidimas skilveliuose, žemiau Hiso pluošto. Kadangi vėluoja depoliarizacija → plečiasi QRS ( >0,12 s)

38 Priežastys Lėtinė išeminė širdies liga
Ūmus miokardo infarktas, pomiokarditinė kardiosklerozė Medikamentų poveikis (antiaritminiai vaistai, kai kurie psichotropiniai vaistai) Hiperkalemija Intraskilvelinio laidumo sutrikimai gali būti pastovūs, arba funkciniai, t.y. atsirandantys viršijus tam tikrą širdies susitraukimų dažnį

39 DHKB EKG požymiai: QRS trukmė > 0,12 s
rSR' ar "M" formos QRS kompleksas V1 derivacijoje Gilios ir karpytos S bangos I, aVL, ir V4-6 derivacijose. Antriniai ST segmento ir T bangos pokyčiai (neigiamos T bangos) V1-3 derivacijose

40 DHKB

41 KHKB Sužadinimo banga nesklinda KH pluošto kojyte, todėl tarpskilvelinė pertvara yra sužadinama iš dešinės į kairę. Vėliau sužadinama kairiojo skilvelio šoninė sienelė, todėl QRS vienfazis: QS – V1 ir R forma – I, aVL, V6

42 KHKB EKG požymiai: QRS trukmė > 0,12 s
Gilios ir plačios S bangos ar QS kompleksas V1 ir/ar V2 derivacijose Plačios karpytos R bangos V5-6 ir/ar I derivacijose ST dislokacija ir T bangų inversija kryptimi, priešinga QRS komplekso krypčiai

43 KHKB

44 DHKB/KHKB Norma DHKB KHKB

45 KHK priekinės šakelės blokada
Banga nuo KHK užpakalinės šakelės EKG požymiai: QRS trukmė mažesnė nei 0,12 s Elektrinė širdies ašis –30° ir daugiau qR forma I ir aVL derivacijose rS forma II, III ir aVF derivacijose

46 KHK priekinės šakelės blokada

47 KHK užpakalinės šakelės blokada
Izoliuota retai, dažniausiai kartu su DHKB. Banga nuo KHK priekinės šakelės. EKG požymiai: QRS trukmė mažesnė nei 0,12 s Elektrinė širdies ašis +90° ir daugiau, nesant dešiniojo skilvelio hipertrofijos rS forma I ir aVL derivacijose Aukštos R bangos II, III ir aVF derivacijose

48 KHK užpakalinės šakelės blokada

49 Bifascikulinė blokada
Kai yra 2 Hiso pluošto šakelių blokados požymiai: DHK + KHK priekinės šakelės DHK + KHK užpakalinės šakelės Visiška KHK (abiejų šakelių)

50 Trifascikulinė blokada
Kai EKG prailgėjęs P-R interv. (I laipsnio AV blokada) Bifascikulinės blokados požymiai

51 Ačiū už dėmesį