Makroekonomika Dr. doc. Mindaugas DAPKUS m. vdu

Παρουσίαση με θέμα: "Makroekonomika Dr. doc. Mindaugas DAPKUS m. vdu"— Μεταγράφημα παρουσίασης:

1 Makroekonomika Dr. doc. Mindaugas DAPKUS e-mail: m. dapkus@evf. vdu
Makroekonomika Dr.doc. Mindaugas DAPKUS home page:

2 Pagrindiniai studijų šaltiniai
Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika, 1993. VDU Ekonomika. Autorių kolektyvas (duodama) Žinių patikrinimas testas (~20 užduočių: uždaro tipo klausimai, 3-4 mikrouždavinėliai, galimas 1 atviras klausimas)

3 Statistikos šaltiniai
Nacionaliniai šaltiniai: PRIVALOMA ( ) … Tarptautiniai šaltiniai: PRIVALOMA (ekonominės laisvės indexas) Mokslinių straipsnių bazės National Bureau of Economic Research Social Science Research Network

4 Pagrindinės Makroekonomikos dalies temos
Penktadienis Bendrojo nacionalinio (vidaus) produkto apskaita Pertrauka Uždaros privačios ekonomikos modelis Šeštadienis Mišrios ekonomikos modelis Šalies monetarinė politika Pietų pertrauka Infliacija ir jos įtaka ekonomikai Atvira ekonomika ir ekonomikos reguliavimas

5 Įvadas Makroekonomika (macroeconomics) mokslas tiriantis ekonomikos, kaip gamintojų ir vartotojų visumos, sąveiką ir vystimąsi bei siūlantis priemones kaip pašalinti ekonomikos vystimosi problemas šalies mastu. Makroekonomikos žinių poreikis 1. Vyriausybė 2. Didelės kompanijos 3. Bankai 4. Smulkus verslas? Vartotojai – visuomenė? Darbuotojai?

6 Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai
1. Namų ūkis (Households) - ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos, atliekantis dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo ir antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės ir t.t.) savininko. Namų ūkis, kaip ekonominis subjektas, parduoda gamybos veiksnius ir gauna pinigines pajamas, kurias išleidžia prekių ir paslaugų pirkimui. 2. Firma (Firm/Company) - ūkinis vienetas komerciniais pagrindais gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Firma nupirktus iš namų ūkio gamybos veiksnius naudoja prekių ir paslaugų gamybai. Firma gali būti verslo įmonė, bankas, futbolo komanda ir t.t. 3. Vyriausybės sektorius (Government) - ekonomikos dalis, apimanti įvairaus valstybinio lygio nuosavybę bei valstybinį vartojimą. Vyriausybės sektorius perka iš namų ūkio gamybos veiksnius, o iš firmų - prekes bei paslaugas. 4. Užsienio sektorius (Foreign) - tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis.

7 Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių

8 I. Šalies ekonominių pasiekimų įvertinimas
Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį, vertė. Nacionalinės pajamos– tai suma pajamų, atitenkančių visiems gamybos veiksniams. I.1 Bendrojo nacionalinio produkto apskaita BNP apskaita leidžia spręsti kelias tarpusavyje susijusias problemas: Nustatyti ekonomikos būklę (gamyba smunka ar kyla, ir kokiu tempu...) Atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir nedarbo, kainų lygio, pajamų… Įvertinti ekonominės politikos efektyvumą 3 pagrindiniai BNP nustatymo būdai: 1. Sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (ar pridėtines vertes) 2. Sumuojant visas pinigines išlaidas 3. Sumuojant visas pinigines pajamas

9 I.1.1 BNP skaičiavimas sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (gamybos metodas)
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) (GNP - Gross National Product) - suma verčių galutinių produktų (gautų pajamų), kuriuos pagamino šalies piliečiai ar jų kapitalas per tam tikrą laiką. Galutinis produktas– tai prekės ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar tolimesniam perdirbimui. Tarpinis produktas– tai prekės ar paslaugos, kurias firmos naudoja kaip išteklius kitų prekių ar paslaugų gamyboje. Pridėtinė vertė (PV)– tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės; tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje.

10 BNP skaičiavimo gamybos- pridėtinių verčių metodu ypatumai

11 I.1.2 BNP skaičiavimas sumuojant išlaidas
BNP - tai visų namų ūkių, firmų ir vyriausybės piniginių išlaidų galutinėms prekėms ir paslaugoms, nepriklausomai nuo to, kur prekės perkamos- vidaus ar užsienio rinkoje, suma: BNP=C+I+G+NX 1. Namų ūkio vartojimo išlaidos (C - Consumption) – tai vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma (trumpalaikio vartojimo prekėms ir ilgalaikio vartojimo prekėms). 2. Investicijos (I - Investment) – tai naujų įmonių statybos, įrengimų pirkimo, baigtinių prekių ir žaliavų atsargų papildymo išlaidos. (Išlaidos namams statyti). 3. Vyriausybės išlaidos (G - Government) - valstybinių įstaigų bei organizacijų išlaidos vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui, investicijos kelių tiesimui, mokyklų statybai ir pan. 4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX - Net Exports) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas: NX=X-Z

12 I.1.3 BNP skaičiavimas sumuojant pajamas
BNP- tai per metus gautų įvairių pajamų grupių suma: BNP=W+R+i++De+Ti 1. Darbo užmokestis (W - Wages). Įtraukiami firmų savininkų įnašai į privačius ir vyriausybės draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai išmokami darbuotojams. 2. Renta (nuoma) (R - Rent) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. 3. Palūkanos (i - Interest) – tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus. 4. Pelnas (- Profit) - individualių, partnerinių firmų ir akcinių bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus. 5. Amortizacija (De - Depreciation) - kapitalo vertės sumažėjimas jam dėvintis ir senstant. 6. Netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti - Taxes indirect) – tai mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. (Pvz., pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, turto ir licenzijų mokesčiai).

13 Uždaviniai: NP skaičiavimas (1)
Tarkime, kad gaminant vilnonį kostiumą dalyvauja 5 įmonės. Avių ferma A teikia vilnos perdirbimo įmonei B vilną už 60 Lt. Įmonė B iš vilnos išaudžia vilnonų audinį, kurį už 100 Lt parduoda įmonei C, siuvančiai kostiumus. Įmonė C pasiūtą kostiumą parduoda didmeninės prekybos įmonei D už 125 Lt, kuri savo ruožtu parduoda mažmeninės prekybos įmonei E už 175 Lt. Įmonė E kostiumą parduoda galutiniams vartotojams už 250 Lt. Nustatykite: visų sandėrių kainų sumą; baigtinių prekių vertę; pridėtinių verčių apimtis sukurtas kiekviename gamybos etape; BNP dydį, jei laikysime, kad ekonomikoje per atitinkamą laikotarpį buvo pagamintas tik 1 kostiumas (10 kostiumų); santykinę (procentinę) BNP dalį sukurtą kiekvienoje iš 5 gamybos-pardavimo procese dalyvavusių įmonių.

14 Uždaviniai: NP skaičiavimas (2)
Tarkime, kad skritulio plotas vaizduoja bendrąjį nacionalinį produktą (BNP). Jei atitinkamos jo sritys pažymėtos I, G ir X, ką tokiu atveju reiškia nepažymėtoji raide skritulio ploto dalis: tik vartojimo prekės ir paslaugos; vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir paslaugos tik eksportas vartojimo prekės ir paslaugos minus amortizacija tik importas vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir paslaugos minus amortizacija eksportas + importas

15 I.2 Nominalusis ir realusis BNP. Defliatorius
Nominalusis BNP (NBNP) (Nominal Gross National Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) verčių suma faktinėmis (einamosiomis) rinkos kainomis. Realusis BNP (RBNP) (Real Gross National Product) – tai 1) visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) verčių suma palyginamosiomis (bazinių metų) kainomis; 2)perskaičiuotas nominalusis BNP, eliminavus kainų kitimo poveikį: RBNP=NBNP/BNP defl. BNP defliatorius (BNPdefl.) arba BNP kainų indeksas– tai rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai kinta visų šalies prekių ir paslaugų kainos: arba i- prekių grupė (n- prekių grupių skaičius); q- pagamintų prekių skaičius; p- prekių kainos.

16 BNPdefl.1994= BNPdefl.1995= BNPdefl.1996=
Nominaliojo ir realiojo BNP skaičiavimo pavyzdys (1995– baziniai metai) BNPdefl.1994= BNPdefl.1995= BNPdefl.1996=

17 I.3 Kiti ekonomikos lygio nustatymo rodikliai
GNP, BVP I.3.1 Nuvertėjimo įvertinimas GNP rodiklyje Bendrosios investicijos (Ig - Gross Investment)– tai visos išlaidos skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti. Grynosios investicijos (In– Net Investment)– tai kapitalo grynosios vertės padidėjimas: In=Ig–De Dvi investicijų sąvokas atitinka dvi nacionalinio produkto sąvokos: Bendrasis nacionalinis produktas (BNP): BNP=C+Ig+G+NX Grynasis nacionalinis produktas (GNP): GNP=C+In+G+NX

18 I.3.2 Produkto kilmė BVP rodiklyje; asmeninės ir disponuojamos pajamos
Bendrasis vidinis produktas (BVP) (Gross Domestic Product) - tai bendrosios pajamos, pagamintos šalies teritorijoje, tame tarpe užsienio ekonominių subjektų šalyje gautos pajamos. Bendrasis nacionalinis produktas - tai visų šalyje gyvenančių piliečių pajamos, plius šaliai priklausančių gamybos veiksnių, bet esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių šalyje, gamybos veiksnių pajamos. Asmeninės pajamos (Personal Income) - tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai, prisumavus transferinius mokėjimus iki jiems sumokant asmeninius mokesčius. Disponuojamos pajamos (Grynosios pajamos) (Disposable Income) - asmeninių pajamų dalis, likusi gyventojams sumokėjus asmeninius (tiesioginius) mokesčius (pajamų, turto, paveldėjimo ir pan.).

19 NP apskaitos ypatybės Neįskaičiuojama: namų ūkio paslaugos sau- maisto ruošimas, kambarių tvarkymas, ir t.t. Į BNP neįskaičiuojama ir ta produkcijos dalis, kurią pagamina ir suvartoja savo šeimose patys ūkininkai Norėdami išvengti mokesčių, nemažai pajamų nuslepia verslininkai (šešėlinė ekonomika) (20-50%BNP) Oficialion apskaiton nepatenka nelegalūs nusikalstami sandėriai (kriminalinė ekonomika) Karo išlaidos didina BNP, nors tai ir nėra naudingos visuomenės požiūriu išlaidos Kokybiniai gamybos pokyčiai neatsispindi BNP

20 I.3.3 Ekonomikos augimas ir jos cikliškumas
Ekonominis (verslo) ciklas (Business Cycle) - ekonominio pakilimo bei nuosmukio periodų kaitos procesas. Verslo ciklo stadijos Pakilimas (ekspansija) - tai bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir prekybos suintensyvėjimas. Nuosmukis (recesija) – tai bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir prekybos sumažėjimas, trunkantis nuo pusės metų iki metų ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektorių sutrikimus. Viršūnė; Duobė (žemutinis posūkio taškas) Depresija charakterizuojama žemu (neigiamu) BNP augimo tempu, aukšta ilgalaike bedarbyste, plataus vartojimo prekių kainų kritimu, pramoninės gamybos mažėjimu, tarptautinės prekybos žlugimu. Trendas Laikas BVP

21 Ekonominį augimą apibūdinantys rodikliai
Realiojo BNP metiniai augimo tempai At : 2. Realiojo BNP, tenkančio vienam gyventojui, metiniai augimo tempai BNP didėjimo tempas priklauso nuo: ·Natūralių gamtinių išteklių (žemės, naudingų iškasenų ir t.t.) kiekio ir kokybės; ·Darbo išteklių (dirbančiųjų skaičiaus, jų išsilavinimo, profesinio pasiruošimo, darbo patyrimo ir t.t.) kiekio ir kokybės; ·Investicijų ( grynųjų) apimties ir jų didėjimo tempo; ·Mokslo ir technikos pažangos panaudojimo; ·Išteklių mobilumo t.y. jų perskirstymo kintant bendrosios paklausos struktūrai; ·Vyriausybės politikos Psichologiniai visuomenės elgesio aspektai

22 Klausimai apmąstymui Koks ekonomikos augimo tempas laikytinas siektinu, normaliu, pavojingu? Kokia šalies išsivystymo lygio įtaka ekonomikos augimo tempams? Kada ekonomiką reikia skatinti, kada ekonomikos augimą reikia lėtinti? Kodėl ir kada BVP, augimo tempų rodiklius reikia perskaičiuot vienam gyventojui (darbuotojui)? Kodėl reikia skirti nominalius ir realius BVP rodiklius? Kuris rodiklis geresnis? Jei BVP kainų indeksas (defliatorius) sudaro 106%, kaip tai charakterizuoja ekonomiką (ji auga-mažėja)? Kaip galima identifikuoti šešėlinę ekonomiką, jos lygį?

23 Uždaviniai: Baziniai augimo uždaviniai
Apskaičiuokite kokie absoliutūs augimo tempai leis Batonijos ekonomikai pavyti Eldoradą BVP vienam gyventojui požiūriu, jei žinome, kad esamas Batonijos BVP yra tugrikų šalyje esant 100 gyventojų, o Eldorado BVP sudaro tugrikų 200 gyventojų. Eldorado ekonomikos (BVP) bendras absoliutus prieaugis sudaro 400 tugrikų per metus. Batonija kelia sau tikslą prisivyti savo varžovę per 25 metus. Apskaičiuokite Lietuvos siektinus vidutinius BVP augimo tempus idant pasivytume ES šalis pagal realaus BVP vienam gyventojui rodiklį. Reikiamą informaciją suraskit internete.

24 I.4 Darbo jėga ir nedarbas
Darbo jėga (LF - Labour Force) - visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir aktyviai ieškantys darbo bedarbiai. Darbo jėgai nepriklauso asmenys studentai, ligoniai, besigydantys specialiose gydymo įstaigose (pav., psichiatrinėse ligoninėse), namų šeimininkės, kurioms nemokamas darbo užmokestis, pensininkai ir t.t. LF=L+U Užimti gyventojai (L - Employment) - tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose. Bedarbiai (U - Unemployment) - tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

25 I.4.1 Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas
Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF - Frictional Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją vietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus į darbo rinką. Struktūrinis nedarbas (US - Structural Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir to pasėkoje darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos. Ciklinis nedarbas (UC - Cyclical Unemployment) - nedarbo forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį sukelia gamybos nuosmukis: tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu. U=UF+US+UC

26 I.4.2 Nedarbo lygio įvertinimas ir visiškas užimtumas
Nedarbo lygis (UR - Unemployment Rate) - asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau nerandančių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška: Natūralus nedarbo lygis (NUR - Natural Rate of Unemployment) - nedarbas, susidarantis pasiekus potencialų BNP, kai tekamasis ir struktūrinis nedarbas neviršija leistinų ribų (Visiškas užimtumas)

27 Klausimai apmąstymui Koks yra “normalus” nedarbo lygis?
Kokie darbo rinkos rodikliai keičiasi, jei šalyje auga emigracija? Bendrais bruožais, kada ir kaip (skatint ar varžyti) valstybės ekonominės institucijos turi įsikišti į ekonomiką, norint išlaikyti jos stabilų vystimąsi? Kuris nedarbo tipas pavojingiausias? Ar darbo jėgai priskirtinas asmuo, kuris turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, bet oficialiai nedirba ir renka bei realizuoja tuščius butelius gatvėse?

28 Apibendrinimas I: Bendrojo produkto apskaita ir darbo rinkos rodikliai
Nacionalinio produkto skaičiavimas gamybos metodu: tarpinis, galutinis produktas ir pridėtinė vertė Nacionalinio produkto skaičiavimas išlaidų metodu: Investicijų, Namų ūkio vartojimo, vyriausybės išlaidų ir grynojo eksporto savybės. Nacionalinio produkto skaičiavimas pajamų metodu: atlyginimas, renta, palūkanos, pelnas, amortizacija, mokesčiai. Nominaliojo ir realaus BNP skirtumai ir skaičiavimo ypatybės: faktiniai ir baziniai metai. Kainų lygio įvertinimas BNP defliatoriaus rodiklyje Grynojo nacionalinio (GNP) ir Bendrojo nacionalinio (BNP) produkto skirtumai Bendrojo nacionalinio (BNP) ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtumai. Ekonomikos augimo tempų apskaičiavimas. Verslo ciklas: augimas, recesija, depresija Darbo jėga, užimtieji gyventojai, bedarbiai; Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas; Nedarbo ir užimtumo lygių skaičiavimas; Natūralus nedarbo lygis

29 II. Dž. Keinso Bendrosios paklausos teorija
II.1 Pagrindinės makroekonomikos paklausos teorijos sąvokos II.1.1 Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos sąvokos Bendroji (agreguota, visuminė) paklausa (Aggregate Demand) – tai suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs pirkėjai (firmos, valstybė ir privatūs asmenys) nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui: Privačios ekonomikos modelyje- AD=C+I Mišrios uždaros ekonomikos modelyje- AD=C+I+G Mišrios atviros ekonomikos modelyje- AD=C+I+G+NX Bendroji (agreguota, visuminė) pasiūla (AS - Aggregate Suply) – tai suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui. Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos sutapimas prekių ir paslaugų rinkoje vadinamas bendrąja pusiausvyra (Equilibrium).

30 Bendros pasiūlos kreivė ir pusiausvyra
C A B Keinsistin ė linija P 2 1 Realus nacionalinis produktas (Q) AD John Maynard Keynes “Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija” Keinsistinis pusiausvyros problemos sprendimo siūlymas: Vyriausybė turi vykdyti aktyvų bendrosios paklausos valdymą Panaudoti Vyriausybės išlaidas investicijų paklausos svyravimų išlyginimui

31 II.2 Supaprastintas privačios uždaros ekonomikos modelis
AD=C+I II.2.1 Vartojimo išlaidos C ir taupymas S Namų ūkio vartojimas (C- Consumption) – tai išlaidos galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Vartojimo kreivė (funkcija) parodo kiek pakinta vartojimo išlaidos, pasikeitus pajamų apimčiai C NP a C NP NP1 NP2 C1 C2

32 Vartojimą charakterizuojantys rodikliai
Ribinis polinkis vartoti (MPC - Marginal Propensity to Consume) - koeficientas, rodantis vartojimo pokyčio santykį su disponuojamų pajamų pokyčiu. Disponuojamų pajamų dalis, vartotojo išleista prekėms ir paslaugoms pirkti, per tam tikrą laiko tarpą parodo vidutinio polinkio vartoti (APC - Average Propensity to Consume) koeficientą: MPC C NP = D APC C NP =

33 Taupymą charakterizuojantys rodikliai
Namų ūkio taupymas (S - Savings) – tai disponuojamų pajamų dalis, neišleista vartojimui: S=NP–C arba NP=C+S Ribinis polinkis taupyti (MPS - Marginal Propensity to Save) - koeficientas, parodantis santaupų pokyčio santykį su disponuojamų pajamų pokyčiu. Vidutinis polinkis taupyti (APS - Average Propensity to Save)- tai koeficientas, parodantis disponuojamų pajamų dalį, per tam tikrą laiką skirtą taupymui. MPC+MPS=1 ir APC+APS=1 Kaip kinta APC, MPC bei APS, MPS kintant gyventojų pajamoms? MPS S NP = D APS S NP =

34 Pusiausvyra Keinso teorijoje
45o kampo linija - tai linija, išvesta iš koordinačių sistemos centro ir jungianti taškus, kuriuose pajamos yra lygios išlaidoms. Pusiausvyra pasiekiama kai bendrosios išlaidos (BI) lygios nacionalinėms pajamoms arba bendroji paklausa lygi nacionaliniam produktui: AD=NP

35 Pusiausvyra: C=AD=NP arba čia S=0 BI, AD=C S 45 1000 2000 500 1500
1000 2000 500 1500 BI=NP Vartojimo išlaidos Santaupos S ties ė 200 Nacionalinės pajamos NP D C B A G M K H Santaupų ų BI, AD=C Pusiausvyra: C=AD=NP arba čia S=0 S

36 II.2.2 Investicijų vaidmuo bendrojoje paklausoje
Santaupos (S) reiškia pinigų “nutekėjimą” iš cirkuliacinio išlaidų srauto: padidėjus polinkiui taupyti, sumažėja nacionalinis produktas. Investicijos (I) reiškia “injekcijas” į cirkuliacinį išlaidų srautą: didėjant pageidautinoms investicijoms, didėja nacionalinis produktas. Bendra pusiausvyros sąlyga: AD (ar BI)=NP Bendroji pusiausvyra privačioje ekonomikoje: S=I

37 II.2.3 Visuminių investicijų multiplikatorius
Investicijų multiplikatorius (m) rodo galima ekonomikos padidėjimo laipsnį dėl investicijų pasikeitimo: Ciklas Pirmas Antras Trečias Ketvirtas Penktas …………… ……………. Išlaidos Investicijoms Vartojimui ………… ………………. 100,0 80,0 64,0 51,2 41,0 ……… 500,0 Tiesioginis pradinis poveikis Sukelia vartojimo padidėjimą = 400,0 Atitinkamas visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto pokytis Bendras visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto padidėjimas

38 Investicijų poveikis BNP
8 45 7 AD2=C+I AD1=C 1 2 3 NP E2 AD = BI I E1 AD=NP ΔNP NP1 NP2 Investicijos sąlygoja naują gamybos lygį: NP2=NP1+ΔNPI

39 Uždavinys: Investicijų poveikis
Tarkime, kad pusiausvyra ekonomikoje pasiekta kai nacionalinis produktas ir visuminės išlaidos lygios 1100 mln. lt. Išlaidos investicijoms išaugo nuo 90 iki 110 mln. lt. Koks bus naujas pusiausvyros nacionalinis produktas jei žinoma, kad vartotojų ribinis polinkis taupyti yra lygus 0,25?

40 Klausimai apmąstymui Kaip ir kodėl vartotojų išlaidos susijusios su pajamų kitimu? Kokie rodikliai tai leidžia atskleisti? Kiek turi taupyti visuomenė, kad uždara ekonomika būtų pusiausvyros būsenoje? Koks tolimesnis ekonomikos plėtros scenarijus pasireikš, jei žinome, kad ekonomikoje faktinis gamybos lygis viršija (yra mažesnis) nei potencialus? Kada ir kaip valstybės institucijoms reikia įsikišti į ekonomikos plėtros procesą? Kokie rodikliai rodo tokio įsikišimo būtinybę? Kodėl investicijos pasižymi multiplikavimo efektu? Ką reikia žinoti, kad numatytume investicijų pasikeitimo galimą poveikį BVP būsenai?

41 Apibendrinimas II: Supaprastintas uždaros privačios ekonomikos modelis AD=C+I
Vartojimo išlaidų C ir taupymo S priklausomybė nuo nacionalinio produkto Ribinis polinkis vartoti MPC bei polinkis taupyti MPS, jų savybės kintant pajamoms Investicijų multiplikatorius, jo poveikis ekonomikai, skaičiavimas Pusiausvyros sąlyga privačioje uždaroje privačioje ekonomikoje

42 III. Mišri ekonomika. Vyriausybės Iždo politika
AD=C+I+G Valstybės biudžetas– tai vyriausybės planuojama pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams (subalansuotas, perteklinis, deficitinis) Vyriausybės iždo (biudžetinė, fiskalinė) politika- tai valstybės pajamų ir išlaidų kryptingas panaudojimas ekonomikos reguliavimui Iždo politikos priemonės: Vyriausybės išlaidos G. Mokesčiai NT (fiskalinė politika- apmokestinimo normos bei sąlygos) Transferiniai mokėjimai

43 III.1. Vyriausybės išlaidų poveikis BNP
8 45 7 AD=C+I C 1 2 3 BNP E I AD = BI AD=C+I+G F Nuosmuk į sąlygojantis atotrūkis ir Vyriausyb ės išlaidos G Visiškas u žimtumas K Vyriausybės išlaidų G multiplikatorius (mG): Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G

44 III.2. Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui
III.2.1. Tiesioginiai, netiesioginiai ir grynieji mokesčiai Tiesioginiai mokesčiai (Td- Direct Taxes)– tai mokesčiai, kuriuos moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų (pajamų, socialinio draudimo, nekilnojamo turto ir kiti mokesčiai). Netiesioginiai mokesčiai (Ti – Indirect Taxes) – tai mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant (akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pan.). Grynieji mokesčiai (Net Taxes) – tai skirtumas tarp namų ūkio mokamų mokesčių (Td) ir gaunamų iš vyriausybės transferinių išmokų (Ttr ): NT=Td – Ttr

45 III.2.2. Bendrojo bei proporcinio mokesčio poveikis ekonomikai
Bendrojo mokesčio atvejis (NT=const.) 45 1000 NP C 1 2 B D K L a 2000

46 b) Proporcingo mokesčio atvejis (NTNP)
Vartojimo funkcija (C) esant mokesčiams: C=a+MPC(1-t)NP Mokesčių multiplikatorius (mNT): Suminis Iždo politikos poveikis: kadangi mG>|mNT| NP2=NP1+ΔNPG+ ΔNPNT

47 III.3. Ekspansyvi ir varžanti fiskalinė politika
Diskretinė politika (Discretionary Policy)– tai vyriausybės tikslingai vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant paveikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų stabilumą: Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį deficitą (ar mažesnį perteklių), tuomet iždo politika yra ekspansyvi (skatinanti). Mokesčių normos tuomet mažinamos, vyriausybės išlaidos didinamos. Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį perteklių (ar mažesnį deficitą), iždo politika yra restrikcinė (varžanti). Keinso fiskalinės politikos tikslas: subalansuoti ekonomiką (užtikrinti visišką užimtumą ir kainų stabilumą), o ne biudžetą. Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G

48 III.4. Iždo politikos priemonių taikymo ypatybės
III.4.1. Mokesčių panaudojimo ribos. Laffero (Laffer) kreivė

49 III.4.2. Savaiminių stabilizatorių poveikis
Savaiminis stabilizatorius yra bet kuris dirbtinis ekonominis automatinis mechanizmas, mažinantis ekonominės sistemos nuosmukį ar paklausos kilimą, nepadarius jokių pakeitimų politikoje: proporciniai mokesčiai (pajamų, PVM,…); transferiniai mokėjimai (bedarbių pašalpos, pensijos,…); importas Savaiminės stabilizacijos laipsnis priklauso nuo ribinės mokesčių normos visuminėje ekonomikoje: kuo didesnė mokesčių norma, tuo statesnė mokesčių tiesė ir tuo stipresnė savaiminė stabilizacija.

50 III.4.3. Iždo politikos įgyvendinimo sunkumai
Pavėluota iždo politikos priemonių reakcija: turi praeiti tam tikras laikas, kol priimtos priemonės paveiks gamybą, užimtumą, pajamas ir kainų lygį. Politinio egoizmo pasireiškimas: norėdami išlikti populiarūs ir būti perrinkti, politikai nenaudoja nepatrauklių, tačiau tam tikrais atvejais būtinų, ekonominės situacijos reguliavimo svertų (mokesčių didinimas, transferinių išmokėjimų mažinimas). Vyriausybės išlaidų struktūros reikšmė: ginklų pirkimui ar miesto transporto gerinimui, švietimui, sveikatos apsaugai ir pan. Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G

51 Klausimai apmąstymui Kokius biudžetinės politikos rodiklius manote esant svarbiais vertinant ekonomikos būklę? Kaip, žvelgiant iš ekonomistų pozicijos, vertintumėt vyriausybės sprendimus didinti valstybės išlaidas? Didinti mokesčius? Kodėl vyriausybės išlaidos ir mokesčiai pasižymi multiplikavimo efektu? Kurių mokesčių surinkimas į biudžetą svyruoja kartu su ekonominiu ciklu, kurių lieka stabilesnis jo eigoje? Kaip Keinso teorijos kontekste vertintumėt A.Kubiliaus vyriausybės sprendimą padidinti mokesčius 2009 metais, stebint ekonomikos nuosmūkio faktą? Ar toks sprendimas galėtų būti naudingas ekonomikai ir kokiu atveju?

52 Apibendrinimas III: Vyriausybės iždo (biudžetinė) politika
Mišri uždara ekonomika Teigiamas, neigiamas (perteklinis, deficitinis) biudžeto saldas ir subalansuotas biudžetas Transferiniai mokėjimai Vyriausybės išlaidų G poveikis BNP Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Bendrieji (akordiniai) ir proporciniai mokesčiai Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui: mokesčių multiplikatorius Skatinanti (ekspansinė) ir lėtinanti (restrikcinė) biudžetinė politika Pusiausvyros sąlyga mišrioje uždaroje ekonomikoje Lafero kreivė

53 IV. Šalies monetarinė politika
Pinigų (monetarinė) politika (Monetary Policy) - tai valstybės rengiamų ir vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, reguliuojant ekonominius procesus pinigų kiekio ir palūkanų normos kontrolės būdu IV.1. Bankų sistemos funkcijos Šalies bankinę sistemą formuoja: Centrinis bankas Privatūs komerciniai bankai Kitos finansinės institucijos, priimančios ir peradresuojančios indėlius Centrinis bankas: Atsako už pinigų kiekio kontrolę Spausdina popierinius pinigus (reguliuoja jų išleidimą) Skolina pinigus komerciniams bankams pastarųjų rezervams papildyti Prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus ir kitas finansines institucijas Veikia kaip vyriausybinis bankas- dalis iždo laikoma CB i SM DM M

54 IV.2. Pinigai ir jų funkcijos
Barteriniai mainai – tai prekyba, paremta natūriniais mainais Pinigai - tai bet koks tarpininkas, paprastai naudojamas perkant prekes ar paslaugas Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį pinigai skirstomi: ·M1 pinigai: grynieji pinigai (valiuta), esantys cirkuliacijoje + čekiniai indėliai+ kelioniniai čekiai · M2 pinigai: M1 pinigai + taupomieji ir trumpalaikiai terminuoti indėliai · M3 pinigai: M2 pinigai + ilgalaikiai terminuoti indėliai · L pinigai: M3 pinigai + kiti aktyvai (patvirtinti banko vekseliai, obligacijos ir t.t.) Likvidumas – tai pavertimo grynaisiais pinigais galimybė

55 Pinigų paklausą sąlygoja: palūkanų norma realiojo BNP kiekis
IV.3. Pinigų paklausa i DM M Pinigų paklausa yra apibūdinama kaip poreikis laikyti turtą grynaisiais pinigais (ar poreikis imti paskolas). Pinigų paklausą sąlygoja: palūkanų norma realiojo BNP kiekis kainų lygis

56 IV.4. Pinigų pasiūla IV.4.1. Būtinieji ir pertekliniai rezervai
Pinigų pasiūlą formuoja esantys bankuose grynieji pinigai, čekiniai indėliai, kelioniniai čekiai ir pinigai plačiąja prasme (skolinami pinigai). IV.4.1. Būtinieji ir pertekliniai rezervai Būtinieji rezervai ( Rn- Required Reserves) - tai rezervai, kuriuos bankas privalo laikyti grynaisiais pinigais, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Pertekliniai rezervai (E)- tai rezervai, kurie panaudojami kuriant pinigus (skiriant kreditus). Pertekliniai rezervai = Bendrieji rezervai - Būtinieji rezervai Būtinųjų rezervų norma (rn - Required Reserves Ratio) - banko indėlių dalis, pervesta į būtinuosius rezervus (nustato CB), skaičiuojama procentais nuo bankinių depozitų (D): Čia: D - čekinių indėlių suma banke; Rn- būtinųjų rezervų suma.

57 IV.4.2. Pinigų multiplikatorius mM1
M1 pinigų multiplikatorius (mM1– Money Multiplier)– tai daugiklis, kuriuo pinigų masė gali padidėti dėl komercinių bankų rezervų padidėjimo vienu piniginiu vienetu. Bendras M1 pinigų pasiūlos padidėjimas M1: čia: d - pirmasis papildomas indėlis banke; E- pradiniai pertekliniai rezervai;

58 IV.4.3. Pinigų kūrimo procesas, kai rn=…
Bankas Papildomas indėlis d Būtinųjų rezervų suma Rn Perteklinių rezervų suma E Skolintinų pinigų kiekis M1 X 100,00 20,00 80,00 Y 16,00 64,00 Z 12,00 51,20 K 10,24 40,96 N 8,19 32,77 … Viso: 500,00 400,00 Pinigų sukūrimo ribos Centrinio valstybės banko pinigų politikos priemonės Bankų noras laikyti papildomus rezervus Žmonių noras laikyti grynus pinigus

59 IV. 5. Centrinio banko pinigų politikos įrankiai
Skatinančioji (pigių) pinigų politika (Expansionary Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos mažinimą ir investicinės veiklos augimą. Ribojanti (brangių) pinigų politika (Restrictive Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos augimą, pinigų pasiūlos mažėjimą ir investicinės veiklos lėtėjimą. i E 20 10 M 1 2 SM1 DM SM2 Monetarinės politikos įrankiai Būtinųjų rezervų norma Diskonto norma Atviros rinkos operacijos

60 IV.5.1. Būtinųjų rezervų normos reguliavimas
Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis M1 pinigų pasiūlai (mln. Lt) Sumažėjus būtinųjų rezervų atsargoms žemiau nustatytos ribos bankas gali: pasiskolinti trūkstamą būtinųjų rezervų dalį iš kitų komercinių bankų realizuoti turimus vertybinius popierius (obligacijas, akcijas) skolintis pinigus iš centrinio banko (mokant diskontą) Eil.Nr. Rodiklis Būtinųjų rezervų norma rn1=0,20 (20%) rn2=0,25 (25%) 1. Čekiniai indėliai d 100 Lt 2. Būtinųjų rezervų suma Rn 3. Perteklinių rezervų suma E 4. Pinigų multiplikatorius mM1 5. Pinigų pasiūlos padidėjimas M1

61 IV.5.2. Diskonto normos reguliavimas
Diskonto norma (Discount Rate) (bazinės palūkanos, centrinio banko palūkanos)– tai CB nustatoma palūkanų norma paskolai, kurią jis suteikia komerciniam bankui. CB pinigų diskonto normos reguliavimo įtaka ekonomikai CB didindamas diskonto normą ekonomiką Palūkanos Pinigų pasiūla Išduodamos paskolos (investicijos) Vartojimas CB mažindamas diskonto normą ekonomiką

62 Klausimai apmąstymui Ką galime pasakyti apie ekonomiką, jei žinome, kad M1 pinigų kiekis auga sparčiau nei M3 pinigų kiekis? Kas ir kaip lemia pinigų paklausą? Nuo ko priklauso pinigų multiplikacijos procesas? Lietuvos ekonomikai 2009 metais patiriant nuosmukį, buvo priimtas sprendimas sumažinti privalomą rezervų normą. Kaip šį žingsnį vertinat? Kas atsakingas už monetarinės politikos sprendimus?

63 IV.5.3. Atviros rinkos operacijos
Atviros rinkos operacijos (Open Market Operation) - tai pinigų politikos priemonė, apimanti vyriausybės vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą, vykdomą Centrinio Banko CB atviros rinkos operacijų tikslai atliekamų pinigų investavimas siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę biudžeto deficito finansavimas tikslingas pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant įtakoti rinkos procesus Atviros rinkos operacijų poveikis pinigų pasiūlai ØCB parduodamas obligacijas ………………. pinigų pasiūlą ØCB išpirkdamas savo obligacijas pinigų pasiūlą Koks bus poveikis ekonomikai? Kokiu atveju bus CB parduos VVP, kada supirks?

64 Apibendrinimas IV: Šalies monetarinė politika
Pinigų klasifikavimas. Likvidumas Pinigų paklausa ir pasiūla Pinigų multiplikatorius, jo poveikis pinigų masei šalyje, skaičiavimas Pagrindinės Centrinio banko pinigų politikos priemonės: Būtinųjų rezervų normos reguliavimas, Diskonto normos reguliavimas, Atviros rinkos operacijos. Skatinanti (ekspansinė) ir lėtinanti (varžanti) monetarinė politika

65 V. Infliacija ir jos įtaka ekonomikai
Infliacija (Inflation) – tai bendrojo kainų lygio kilimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu. Defliacija (deflation)– tai bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas Hiperinfliacija (kai infliacija >100%/m.) (Lietuva 1992 m. –1163%)

66 V.1. Infliacijos matavimas
Infliacijos tempas (IR - Rate of Inflation) - kainų lygio pokytis, išreikštas procentais. Kainų indeksų pagalba (vartotojų, gamintojų kainų indeksas, BVP (BNP) defliatorius) Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI - Consumer Price Index) - apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais. Gamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) - rodiklis apibūdinantis didmeninių kainų dinamiką. čia: CPI1 - einamojo laikotarpio vartojimo prekių bei paslaugų kainų indeksas; CPI0 - bazinio laikotarpio vartojimo prekių bei paslaugų kainų indeksas; ci- i-osios prekių grupės išlaidų lyginamojo svorio koeficientas; ei- i-osios prekių grupės kainos duotaisiais metais pasikeitimo procentas.

67 V.2. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės
V.2.1. Numatytos infliacijos pasekmės Nominalios palūkanos Realios palūkanos r =i -IR arba i =r +IR (Fišerio lygtis) 1.  Pasunkėja ekonominių operacijų apskaita 2. Auga alternatyvieji pinigų laikymo kaštai (“nunešiotų batų kaštai”) 3. Auga prekių ir paslaugų perkainavimo kaštai (”meniu kaštai”) 4. Dėl augančių kainų (bei atlyginimų) auga mokesčiai 5. Dėl infliacijos gali pasireikšti mokesčių mažėjimo efektas (nes mokesčiai apskaičiuojami anksčiau, o sumokami po tam tikro laiko)

68 VI.2.2. Netikėtos infliacijos pasekmės
Netikėta infliacija (unexpected inflation) reiškia, kad faktinis infliacijos tempas skiriasi nuo lauktojo infliacijos jį viršydamas Netikėtos infliacijos pasekmės 1.   perskirstomos pajamos tarp skolintojų (kreditorių) ir skolininkų; 2.   visada pasipelno turto, ypač žemės ir kito nekilnojamo turto, savininkai. Visada pralaimi tie, kas gyvena iš fiksuotų pajamų; 3.   pastebima turto perskirstymo iš vyresnių žmonių jaunesniems tendencija; 4.   krinta didelės gyventojų dalies realusis darbo užmokestis; 5. rinkos subjektai gali priimti neteisingus sprendimus paklausos ir pasiūlos atžvilgiu.

69 V.3. Infliacijos priežastys V.3.1. Paklausos ir pinigų infliacija
VI.3.1 Bendrosios paklausos sukelta infliacija Grynųjų pinigų pasiūlos perteklius Pasaulinės infliacijos dinamiką net 97,7 proc. lėmė pinigų masės pokyčiai (1970–90metais). Monetarinė mainų lygtis: M*V=P*Q  p = m + v – q Valstybės biudžeto deficitas ir infliacija Biudžeto deficitų susidarymo šaltiniai: Paskolos iš privataus sektoriaus šalies viduje (leidžiant vertybinius popierius), Paskolos iš užsienio, Valiutos atsargų panaudojimas, Paskolos iš Centrinio šalies banko (o tai reiškia naujų pinigų leidimą).

70 V.3.2. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija
Tokia ekonomikos būsena, kai realioji gamybos apimtis mažėja, o kainų lygis kyla, vadinama stagfliacija. 1.Staigūs bendrosios pasiūlos pasikeitimai (sumažėjimai) 2. Šiuolaikinės darbo užmokesčio ypatybės

71 V.4. Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivė
Filipso kreivė (PC- Phillips Curve)– tai priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos, parodanti, kad kuo mažesnis nedarbas, tuo didesnė infliacija ir atvirkščiai.

72 V.5. Vyriausybės infliacijos valdymo politika
Antiinfliacinė politika (Antiinflationary policy) - tai fiskalinės ir monetarinės politikos priemonių visuma, naudojama infliacijai sumažinti. Antiinfliacinės politikos tikslas– pasiekti, kad infliacija būtų valdoma, o jos tempas - saikingas. ribojant bendrąją paklausą; skatinant pasiūlą (NP)

73 Klausimai apmąstymui Koks optimalus kainų pokyčio lygis?
Kodėl infliacijos rodiklis yra svarbus vertinant ekonomikos būklę? Kuo skiriasi numatyta ir nenumatyta infliacija? Kodėl, kokiu atveju defliacija gali būti pavojinga ekonomikai (gamybai)? Kaip apytiksliai numatyti galimą infliacijos tempą? Kokių priemonių turėtų imtis vyriausybė siekiant sumažinti infliaciją? (kokių turi imtis centrinis bankas?)

74 Apibendrinimas V: Infliacija ir jos įtaka ekonomikai
Infliacija, defliacija, hiperinfliacija. Infliacijos tempas. Defliatorius Infliacijos priežastys: paklausos, pasiūlos ir pinigų infliacija. Stagfliacija Infliacijos įvertinimas monetarinės mainų lygties pagalba: pinigų masės, gamybos apimties ir pinigų apyvartos greičio pokyčių poveikis kainų lygiui Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivė Infliacijos reguliavimo priemonės, Okuno dėsnis

75 VI. Atvira mišri ekonomika
AD=C+I+G+NX VI.1. Tarptautinės prekybos įtaka ekonomikai Eksporto poveikis ekonomikai: prekių eksportas padidina eksportuojamų prekių kainas šalies viduje, nes sumažėja jų pasiūla vidaus rinkoje; didina valstybės valiutos rezervus; skatina užimtumo didėjimą… Prekių bei paslaugų importo poveikis ekonomikai: importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus gamybą papildo importuojamos prekės; užtikrina inovacijų atsiradimą šalyje; garantuoja prekių pasirinkimo įvairovę; skatina konkurenciją…

76 VI.2. Tarptautinės prekybos ir nacionalinio produkto ryšys
NX=X–Z Ø     Importas (Z) priklauso nuo šalies BNP Ø     Eksportas (X) priklauso nuo kitų šalių BNP Deficitas X<Z Perteklius X>Z E X = Z NX =0 f(Y) NP1 X, Z NP

77 VI.2.2. Pusiausvyra atviroje ekonomikoje
Eksportas – injekcija į ekonomiką; importas– nutekėjimas Šalis yra išorinėje pusiausvyroje (external equilibrium) tada, kai yra subalansuota mokėjimų balanso einamoji sąskaita: X=Z Pusiausvyra: Uždaroje privačioje ekonomikoje: S=I Uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G Atviroje mišrioje ekonomikoje: S+NT+Z=I+G+X

78 VI.3. Užsienio prekybos reguliavimas (1)
Protekcionizmas (Protectionism) - vyriausybės vykdoma ekonominė politika, sauganti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti užsienio rinką Laisvoji prekyba (Free Trade) - tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų Užsienio prekybos varžymo priemonės: Muito tarifas (Tariff) - mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma

79 Užsienio prekybos reguliavimas (2)
Ø  Kvota (Quota) - administracinė priemonė produkcijai arba prekybai apriboti (licencijos, savanoriškos kvotos, embargas) Ø   Eksporto subsidijavimas Ø Netarifinės priemonės (standartai, sertifikatai, reikalavimai įpakavimui,… Rinkos kaina GBP D Q S Q’ Q, vnt. 600 500 F Pasaulinė kaina su subsidija B C A K H Eksportas G E

80 Užsienio prekybos reguliavimas (3)
Dempingas (dumping) - prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis negu vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus Dempingo taikymo atvejai: Øsiekiant įsigalėti užsienio rinkose, užvaldyti jas Øsiekiant išplėsti gamybą, kad būtų gaunama didesnė ekonomija dėl gamybos masto Ønorint realizuoti produkcijos perteklių Embargas (embargo) - draudimas išvežti iš kurios nors šalies arba įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius Prekybinių apribojimų pasekmės

81 VI.4. Mokėjimų balansas (BP)
Mokėjimų balansas (Balance payment) – tarptautinės prekybos sąlygotų pinigų srautų sąmata (dvi sąskaitos) Einamoji sąskaita (Current account) CA(NP) Kapitalo sąskaita (Capital account) KA(i) BP= CA(NP)+KA(i) Mokėjimų balansą įtakoja: BNP apimtis Palūkanų norma Prekių ir paslaugų konkurencingumas Pinigų keitimo kursas  BNP augimas (o mažėjimas?) importą einamoji sąskaita mokėjimų balansas Palūkanų normos augimas (o mažėjimas?) užsienio investicijas, vertybinių popierių pirkimą ir pan. kapitalo sąskaita mokėjimų balansas NP- nacionalinis produktas; i- palūkanų norma

82 VI.5. Valiutų kurso įtaka tarptautinei prekybai
Valiutos kursas (e– Exchange Rate) - nacionalinio piniginio vieneto kaina, išreikšta kitos šalies piniginiais vienetais arba nacionalinės valiutos kiekis, reikalingas vienam užsienio piniginiam vienetui įsigyti. Paklausa užsienio valiutai atsiranda, kai perkamos iš užsienio prekės bei paslaugos, išmokamos pensijos užsienyje gyvenantiems pensininkams, samdant iš užsienio darbuotojus, sportininkus, perkant užsienio finansinį turtą, žemę. Užsienio valiutos pasiūla atsiranda eksportuojant prekes ir paslaugas, parduodant užsieniečiams turtą, vertybinius popierius. Užsienio valiuta gaunama iš turizmo, piniginių perlaidų ir t.t.

83 VI.5.1. Fiksuotas valiutos kursas
Fiksuoto arba nustatyto valiutos kurso sistema - valiutos kurso reguliavimo metodas, kai vyriausybė įsipareigoja palaikyti tam tikrą valiutos keitimo kursą. Valiutų kurso atstatymo priemonės: Valstybės užsienio valiutos bei aukso rezervų panaudojimas - reikiamas užsienio valiutos kiekis gaunamas pardavus dalį turimų rezervų; Prekybos politika - vykdoma tiesioginė užsienio prekybos kontrolė (muitai, kvotos), siekiant sumažinti importą ar padidinti eksportą; Vidaus makroekonominis reguliavimas - pinigų ar mokesčių politika, galinti likviduojanti užsienio valiutos trūkumą ar perteklių.

84 VI.5.2. Lankstus valiutos kursas
Lankstaus arba laisvai plaukiojančio valiutos kurso sistema (Flexible/Floating Exchange Rate System) - valiutos kurso reguliavimo metodas, kai valiutos kursas keičiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiūlos pokyčių, t.y., kai vyriausybė nesikiša į valiutų rinką. Nešvariai lankstus kursas (Dirty Floating) - valiutos keitimo kursas, kai vyriausybė įsikiša tik esant labai dideliems ir staigiems pasiūlos ar paklausos pasikeitimams, o ilgu laikotarpiu leidžiama palaipsniui nusistovėti laisvai pusiausvyrai. Vyriausybės, pasirinkusios šį valiutos kursą, įsipareigoja jį išlaikyti tam tikrose ribose. Fiksuoto valiutos keitimo kurso privalumai Ø     Garantuoja tarptautinių atsiskaitymų stabilumą Ø     Užtikrina prekybinių sandėrių patikimumą Ø     Sudaro palankias sąlygas užsienio prekybos plėtotei

85 VI.5.3. Valiutos kurso kitimo poveikis tarptautinei prekybai ir ekonomikai
Valiutos devalvacija - nacionalinės valiutos atpiginimas užsienio valiutų atžvilgiu Valiutos revalvacija - nacionalinės valiutos kainos padidinimas užsienio valiutų atžvilgiu Valiutų kurso poveikis: Eksportuotojams Importuotojams Indėlininkams vietos valiuta Indėlininkams užsienio valiuta Paskolų užsienio valiuta ėmėjams Paskolų vietos valiuta ėmėjams Valstybės užsienio skola

86 Uždaviniai: Atvira ekonomika (1)
Kokiu atveju bus tenkinama būtina pusiausvyros sąlyga atviroje mišrioje ekonomikoje, kurioje importas viršija eksportą: S>I I+G>S+NT NT>G I+G<S+NT G<NT

87 Uždaviniai: Atvira ekonomika (2)
Tarkime, pradinis Lietuvos lito (lt) kursas dolerio ($) atžvilgiu yra lygus 4 lt/$. Naujas lito kursas dolerio atžvilgiu yra lygus 5lt/$. Atsakykite: kurios valiutos kursas išaugo, kurios sumažėjo; Koks lito kurso pasikeitimo procentinis dydis; kiek laimės ar praloš importuotojas po valiutos kurso pasikeitimo įvežantis Lietuvon prekių už 1000$?

88 Klausimai apmąstymui Kuo skiriasi terminai “atvira” ir “uždara” ekonomikos? Kodėl tarptautinė prekyba gali būti pavojinga šalies ekonomikai? Kur galima rasti informacijos apie tarptautinę prekybą? Kokiose sąskaitose? Perteklinė einamoji sąskaita gali būti pavojinga ekonomikai? Kodėl-kada? Kaip reiktų paveikti nacionalinės valiutos kursą, norint suvaržyti ekonomiką? Kada ekonomikai gali grėsti nacionalinės valiutos devalvacija? Kokiomis priemonėmis galima padidinti Lietuvos eksporto konkurencingumą?

89 Apibendrinimas VI: Atvira ekonomika ir ekonomikos reguliavimas
Eksporto ir importo poveikis šalies gamybos (nacionalinio produkto) lygiui Pusiausvyros sąlyga mišrioje atviroje ekonomikoje Užsienio prekybos reguliavimo priemonės ir įtaka ūkio subjektams: protekcionizmas, eksporto subsidijos, muitai, embargas, dempingas Mokėjimų balansas (BP): einamoji sąskaita ir kapitalo sąskaita; Esamo šalies nacionalinio produkto poveikis einamajai sąskaitai (CA); Palūkanų poveikis kapitalo sąskaitai (KA); Teigiamas, neigiamas (perteklinis, deficitinis) ir subalansuotas mokėjimų balansas Valiutos kursas: valiutos paklausa ir pasiūla; Valiutos kurso pokyčių skaičiavimas; Lankstus ir fiksuotas valiutos kursas: Lietuvos valiutos kurso ypatybės; Valiutos devalvacija, revalvacija; Valiutos kurso svyravimo poveikis importuotojams, eksportuotojams, indėlininkams, valstybės biudžetui

90 Makroekonominio pažinimo klausimėlis pabaigai
Pagal toliau pateiktus rodiklius nuspręskite: Kada šalies X pasireiškė recesija? Kada atsirado signalai, rodantys apie galimas problemas X ekonomikoj? Kada susiformavo priežastys, lėmusios recesiją? Koks laiko vaidmuo makroekonominiuose procesuose? Kaip elgtumėtės jūs savo potencialiame ar esančiame versle matydami ekonomikos ligų simptomus?

91 Šalies X BVP lygis (vienam gyventojui), palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 103,9 107,2 110,7 107,9 108,4 110,4 103,4 85,7 X nedarbo lygis, % 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 16,4 16,5 13,5 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4

92 X šalies aktyvūs gyventojai, .... X šalies emigracija
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1 680,5 1 630,5 1 620,5 1 636,1 1 616,8 1 606,7 1 588,5 1 603,2 1 614,0 1 640,9 1 634,7 X šalies emigracija 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2 616 7 253 7 086 11 032 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970 83 157 X šalies imigrantai, .... 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1 510 4 694 5 110 4 728 5 553 6 789 7 745 8 609 9 297 6 487 5 213

93 Šalies X BVP kainų indeksas
Šalies X Metiniai Statybų savikainos kainų indeksai (SSKI) (gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn.) 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 103,0 97,8 101,2 102,2 108,1 108,7 110,6 115,5 100,4 87,4 Šalies X BVP kainų indeksas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 100.0 99.6 99.8 99.0 101.5 108.3 115.3 125.1 137.4 132.3

94 Šalies X BVP struktūra pagal ekonomines veiklas
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 AQ Ið viso pagal ekonomines veiklas 100 AB Þemës ûkis, medþioklë, miðkininkystë ir þuvininkystë 6,34 5,53 5,42 4,99 4,65 4,81 4,30 3,94 3,71 3,36 CE Pramonë 23,77 24,71 23,39 24,50 25,82 25,31 24,08 22,36 21,58 20,54 F Statyba 6,00 5,94 6,27 7,06 7,23 7,54 8,77 10,23 9,99 6,40 GI Prekyba; vieðbuèiai ir restoranai; transportas, sandëliavimas ir ryðiai 30,18 31,03 32,42 32,31 31,68 31,41 30,83 30,75 30,59 32,05 JK Finansinis tarpininkavimas; nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 12,46 12,31 12,52 12,33 12,40 13,78 14,98 16,34 16,66 16,52 LQ Vieðasis valdymas;paslaugos socialinei sferai ir komunalinë veikla 21,21 20,45 19,95 18,79 18,19 17,12 17,02 16,36 17,44 21,11

95 Šalies X vyriausybės skola, % nuo BVP
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 23,6 23,0 22,2 21,0 19,3 18,3 17,9 16,8 15,5 29,4 38,0 Šalies X vyriausybės išlaidos, % nuo BVP 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 38,9 36,6 34,6 33,0 33,2 33,5 37,2 43,8 40,9 Šalies X biudžeto saldo, % nuo BVP 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 -3,2 -3,5 -1,9 -1,3 -1,5 -0,5 -0,4 -1,0 -3,3 -9,4 -7,3

96 Palinkėjimas Nekiškit rankų prie veikiančio mechanizmo (makroekonominiame valdyme išlikit koncervatoriais ir pesimistais), nebent...