ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINODAROS POKYČIAI Dr. Valdas Lukoševičius Komisijos narys, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Gruodis 2006, Vilnius

BAZINĖS ŠILUMOS KAINOS TAIKYMO PATIRTIS Šilumos verslas tapo stabilesnis, rentabilesnis, prognozuojamas; Ekonominėmis prielaidomis, o ne politiniais sprendimais pagrįstos šilumos kainos; Atsirado ekonominė motyvacija mažinti sąnaudas bei didinti efektyvumą t.y. užsidirbti nuostolių ir efektyvumo sąskaita; “Užšąldant” 3-5 metams išlaidas, vartotojai apsaugoti nuo nepagrįstų sąnaudų, paprastesnė kontrolė; Centralizuotai tiekiamos šilumos įmonės nevienodai pasinaudojo bazinės kainodaros galimybėmis.

PROBLEMOS Sąnaudų tarp šilumos ir karšto vandens paskirstymas; Sąnaudų tarp šilumos gamybos ir perdavimo paskirstymas; Veiklos sąnaudų formavimo neapibrėžtumas; Kitų veiklų atskyrimas; Maža duomenų bazė normatyviniams rodikliams formuoti; Kogeneracijos sąnaudų paskirstymas; Išaugo neatsiperkančių investicijų apimtys; Spaudimas įmonių vadovams.

ŠILUMOS KAINA 1. Šilumos kaina įvade vienoda visiems vartotojams. 2. Už šilumos įvado šilumos kaina diferencijuojama: šilumos kaina iš grupinių šilumokaičių - papildomai įvertinamos karšto vandens tinklų ir grupinių šilumokaičių eksploatacijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos bei šilumos nuostoliai karšto vandens tinkluose; šilumos kaina iš individualių šilumokaičių - įvertinami šilumokaičių amortizaciniai atskaitymai ir eksploatacinės sąnaudos.

KARŠTO VANDENS KAINODARA Tkv.tiek = q x Tš + Tšv, (Lt/m3) Tkv. pard = Amortizacija + Eksploatacija + Patikra, (Lt/butui) Tš1, Tš2, pagal ŠP priklausomybę Qn = 1,06 x (Σ Qbi) Tv2 > Tv1

DARBO UŽMOKESČIO SĄNAUDOS Darbo užmokesčio sąnaudos bus paskaičiuojamos atsižvelgiant į: darbuotojų sąrašą pagal atliekamas veiklas ir pareigybes; vidutinį šalies darbo užmokestį. Darbuotojui dalyvaujant keliose veiklose, siūloma atitinkamai veiklai priskirti tik darbuotojo faktiškai joje išdirbtą laiką, proporcingai paskirstant etatus.

VEIKLOS SĄNAUDOS Veiklos sąnaudų santykiniai dydžiai yra palyginti aukšti ir žymiai skiriasi atskirose įmonėse, todėl šių sąnaudų pagrįstumas ir formavimas bus griežtai prižiūrimas; Reikia ieškoti galimybių šių sąnaudų mažinimui.

PALYGINAMIEJI RODIKLIAI Palyginamieji įmonių veiklos rodikliai bus griežtinami ir plačiau taikomi, pavyzdžiui: lyginamosios kuro sąnaudos; santykinės elektros energijos sąnaudos; materialinės ir remonto išlaidos; technologiniai tinklų nuostoliai; apskaitos prietaisų įsigijimo ir priežiūros kaštai; veiklos sąnaudų santykis su tiesioginėmis išlaidomis; darbuotojų kiekis (pvz. pagal atskirų katilinių eksploatavimo poreikį, tinklų vieneto priežiūrai ir pan.)

NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA 1. Amortizacija formuojama pagal tiesioginio nusidėvėjimo vidutinius CŠT sektoriaus turto nusidėvėjimo laikotarpius atskirose grupėse. 2. Bendrosios amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į šiuos faktorius: ilgalaikius įsipareigojimus dėl anksčiau atliktų investicijų; investicines programas bazinių kainų galiojimo laikotarpiui; išorines lėšas, skiriamas investicijoms.

KOGENERACIJA Alternatyvaus šilumos šaltinio metodas. (Apsaugo šilumos vartotojus nuo papildomų išlaidų įdiegiant kogeneraciją). Bendros gamybos pajamų perskirstymas siekiant mažinti šilumos savikainą. Remiama tik efektyvi kogeneracija ir išnaudojanti CŠT potencialą. Apmokestinami “autogeneratoriai”.

PAJAMŲ UŽ APYVARTINIUS TARŠOS LEIDIMUS PANAUDOJIMAS 1. Atskiras biudžetas buhalterinėje apskaitoje ir kainodaroje; 2. Gautos pajamos naudojamos investicijoms, mažinančioms taršą ar naujų taršos leidimų įsigyjimui; 3. Iš gautų pajamų grąžinamos ilgalaikės skolos, susidarę dėl anksčiau padarytų investicijų į taršos mažinimą; 4. Netinkamai panaudojus lėšas, papildomai įsigytų ATL sąnaudos nebus vertinamos būsimų kainų formavime.

NORMATYVINIS PELNAS Normatyvinis pelnas didinamas tiek, kad būtų pakankamas verslo rizikai kompensuoti ir užtikrinti investuoto kapitalo grąžą. Reikia pasiūlymų.

KITI FAKTORIAI “Avarijų prevencijos” faktorius, taikytinas darant kasmetinius šilumos kainos perskaičiavimus; Veiklos draudimo sąnaudos ir pan. Investicijų vykdymo korekcija;

INVESTICIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI Lėšos, didinančios šilumos savikainą: Amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos; Turto pervertinimo lėšos; Normatyvinio pelno didinimas; Kreditiniai ištekliai; Lėšos, nedidinančios šilumos kainos: Išorinės subsidijos ir dotacijos; Pajamos už ATL; Pelnas iš bendros šilumos ir elektros gamybos Vidinių sutaupymų pajamos.

APIBENDRINIMAS Šilumos kaina dėl socialinio jautrumo turi būti labai gerai pagrįsta, aiški ir suprantamos struktūros; Tinklų atnaujinimui, patikimumo užtikrinimui būtinos investicijos turi minimaliai didinti savikainą; Aktyvinti pastangas siekiant efektyvumo ir išorinių lėšų.