TEMA: KUO PANAŠUS IR KUO SKIRIASI ĮVAIRUS KRIKŠČIONYS Pabrauktus sakinius užsirašykite į sąsiuvinius.

Krikščionybė Ją sudaro trys pagrindinės srovės – Romos Katalikų Bažnyčia, Stačiatikai ir Protestantai.

Krikščionybės šakos: Rytų krikščionybė Ankstyvoji bažnyčia (JĖZUS) Stačiatikiai, Pravoslavai, Sentikiai, Ortodoksai Rytų krikščionybė Ankstyvoji bažnyčia (JĖZUS) Romos katalikai Liuteronai, Anglikonai, Reformatai, Episkopalinė bažnyčia, Presbiterionai, Evangelikai Vakarų krikščionybė Protestantai

PER ŠIĄ PAMOKĄ NAGRINĖSIME STAČIATIKŲ IR PROTESTANTŲ RELIGIJAS (KONFESIJAS).

Krikščionybė – (graikiškai Christos – pateptasis, mesijas) monoteistinė (tikėjimas į vieną Dievą) religija. Krikščionybė remiasi Jėzaus iš Nazareto mokymu ir gyvenimu. Krikščionybei būdingas teiginys jog visi žmonės prieš Dievą yra lygūs.

1. Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas; 2. Daugelis krikščionių moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams; 3. Jėzaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija;

4. Šv. Raštas (ST ir NT) - krikščionių tikėjimo šaltinis; 5. Krikščionybę išpažįstantys žmonės tiki pomirtiniu gyvenimu. 6. Dalis krikščionių tiki, kad Jėzaus motina – skaisti mergelė Marija, pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. 7. Krikščionys tiki, kad Jėzus 3-ą dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų.

Sakramentai Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų - krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), ligonių patepimo ir santuokos - šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose.

Krikščioniški simboliai Kryžius – pagrindinis krikščionybės simbolis. Jis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones. Žuvis (Ictus, Ichthus) – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas pirmąsias raides. Labarum Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.

JHS (Jesus hominibus salvator), IHS (In hoc signum) – tai graikiškai rašomo Jėzaus vardo santrumpa. INRI Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo Jezus Nazarenus Rex Judaeorum („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“). Avinėlis (Agnus Dei – Dievo avinėlis). Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis.

Krikščionių šventės Beveik visi krikščionys švenčia sekmadienį, kurį laiko Jėzaus Kristaus prisikėlimo diena. Taip pat švenčiamos Kalėdos – Kristaus gimimas ir Velykos – Kristaus prisikėlimas. Romos katalikai ir rytų stačiatikiai turi daug bendrų švenčių, tačiau švenčia skirtingom datom.

Krikščionybė Lietuvoje Krikščionybė į Lietuvą pradėjo skverbtis nuo X a. XIII a. antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas - Mindaugas.

Stačiatikiai / pravoslavai Stačiatikių bažnyčios užima antrą vietą tarp krikščionių konfesijų pagal tikinčiųjų skaičių (po Katalikų Bažnyčios).

Stačiatikybė (gr. Oρθοδοξία pravoslavybė, ortodoksija) – Rytų krikščionybės kryptis, atsiradusi 1054 m. skilus krikščionybei. Apreiškimo šaltinis - Šv. Raštas ir Tradicija. Išpažįsta Švč. Trejybę. Nepripažįsta skaistyklos, atlaidų. Liepia melstis už šventuosius. Celibatas – privalomas tik vienuoliams ir vyskupams, o kunigams ir diakonams, laisvai pasirenkamas. Popiežiaus kaip Bažnyčios vadovo nepripažįsta, o tik vyskupus, kunigus, diakonus ir vienuolius. Pripažįsta 7 sakramentus.

Kalendorius Stačiatikių Bažnyčios nepriėmė katalikų popiežiaus Grigaliaus XIII -ojo inicijuotos kalendoriaus reformos ir tebenaudoja Julijaus kalendorių. Dėl to stačiatikių religinių švenčių datos pamažu tolsta nuo katalikų ir pasaulietinio kalendoriaus. Taip stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. (iki 1900 m. tai buvo sausio 6 d., o po 2100 m. bus sausio 8 d.). Dėl Velykų datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikių Velykos gali būti balandį arba gegužę, tačiau niekada nebūna kovą).

Stačiatikų dvasininkai, maldos namai (cerkvė).

Protestantizmas Protestantizmas – viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių. Protestantizmo pavadinimas istoriškai susijęs su iškilmingu protestu prieš katalikybę.

Protestantizmo religiniai principai: 1) Vieninteliu Apreiškimo šaltiniu pripažįsta Šv. Raštą; 2) Iš 7 katalikų sakramentų pripažįsta tik Krikštą ir Komuniją; 3) Išpažįsta Švč. Trejybę; 4) Nepripažįsta šv. Marijos, šventųjų ir relikvijų kulto, atlaidų, skaistyklos, vienuolijos instituto, celibato;

5) „regimosios Bažnyčios“ sąvoką pakeitė „nematomosios Bažnyčios“ sąvoka ir dėl to nepripažįsta bažnyčios Hierarchijos (popiežiaus, vyskupų, kunigų); 6) Sumažino dvasininkų reikšmę religinėje bendruomenėje ir leidžia ją valdyti ir pasauliečiams.

Protestantė šventikė švenčia eucharistiją (komuniją).

STAČIATIKIAI PROTESTANTAI KATALIKAI APREIŠKIMO ŠALTINIS ŠV. RAŠTAS; TRADICIJA TIK ŠV. RAŠTAS DIEVO IŠPAŽINIMAS ŠVČ. TREJYBĖ CELIBATAS PRIVALOMAS TIK VIENUOLIAMS. VYSKUPAMS, O KUNIGAMS, DIAKONAMS LAISVAI PASIRENKAMAS CELIBATO NEPRIPAŽĮSTA DVASININKAI VYSKUPUPAI, KUNIGAI, DIAKONAI IR VIENUOLIAI NĖRA SAKRAMENTAI PRIPAŽĮSTA 7 SAKRAMENTUS KRIKŠTAS IR KOMUNIJA

NAMŲ DARBAI: IŠMOKTI LENTELĘ. KITA PAMOKĄ NAGRINESIMĖ KATALIKYBĘ.